Pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė (į Seimą išrinkta Kaune – Panemunės apygardoje) dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas fiskalinės politikos koordinavimui 2023 metais, ES fiskalinių taisyklių peržiūrai ir paramai Ukrainai.
Euro grupės (EG) posėdyje, kuris vyks Briuselyje, bus aptarti šalių biudžetų planų projektai ir euro zonos biudžetinė situacija bei perspektyvos. Planuojama tvirtinti EG pareiškimą dėl fiskalinės politikos krypties 2023 m., taip tęsiant fiskalinės politikos koordinavimą didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
„Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko kontekste matome lėtėjantį ES, o tuo pačiu ir Lietuvos, ūkio augimą. Reaguodamos į situaciją šalių Vyriausybės taiko paramos priemones gyventojams ir verslui, tai sudaro reikšmingas išlaidų eilutes nacionaliniuose biudžetuose. Žiūrint į kitus metus, būtina stiprinti paramos priemonių koordinavimą ES lygiu – siekiant išgryninti efektyviausius instrumentus, išlaikyti vienodas konkurencines sąlygas vieningoje rinkoje ir apriboti paketų poveikį viešiesiems finansams“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
ECOFIN posėdyje Europos Komisija (EK) ministrams pristatys lapkričio 9 d. paskelbtą pasiūlymą dėl ES ekonominės valdysenos peržiūros. Ministrai bus kviečiami išsakyti pradinius pasiūlymų vertinimus.
„Europos Komisijos pateiktas siūlymas dėl Bendrijos fiskalinių taisyklių peržiūros – tinkamas pagrindas tolesnėms diskusijoms. Matome erdvės taisyklių supaprastinimui ir jų įgyvendinimo stiprinimui, proceso skaidrumo didinimui. Siekiant didesnio įgyvendinimo realistiškumo, pritariame skolos mažinimo taisyklės peržiūrėjimui, pritaikant ją prie konkrečios šalies situacijos. Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, svarbu numatyti paskatas investicijoms į žaliąją energiją ir užtikrinti, kad šalys – ypač esančios prie išorinių ES sienų – turėtų pakankamai erdvės didinti išlaidas gynybai“, – sako G. Skaistė.
Ministrai taip pat sieks sutarimo dėl finansinės paramos Ukrainai 2023 m. Lapkričio 9 d. EK pateikė teisinių pasiūlymų paketą, pagal kurį kitiems metams Ukrainai numatoma iki 18 mlrd. eurų finansinė pagalba ilgalaikių lengvatinių paskolų forma. Šiais teisės aktais siekiama užtikrinti, kad Komisija galėtų nuspėjamai, nenutrūkstamai ir laiku nukreipti paramą Ukrainai 2023 m. eigoje.
ECOFIN posėdyje vyks diskusija dėl Vengrijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano, remiantis lapkričio 30 d. paskelbtu EK vertinimu bei numatomas apsikeitimas nuomonėmis dėl priemonių ES biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje.
Taip pat bus siekiama sutarimo dėl direktyvos dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio įmonių grupėms ES užtikrinimo, kurios tikslas, kad didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, kai jų pajamos per metus viršija 750 mln. eurų, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu.
Europos Komisija posėdžio metu pristatys 2023 m. Europos semestro rudens paketą, o Europos Audito Rūmai – metinę ataskaitą dėl 2021 m. finansinių metų ES biudžeto įgyvendinimo. Taip pat vyks politiniai debatai dėl energijos apmokestinimo direktyvos peržiūros, bus aptariama esama situacija dėl ES naujų nuosavų išteklių ir kiti klausimai.
Parengta pagal Finansų mkinisterijos viešą informaciją
