2021 11 17
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Europos Komisijai (EK) teikiamam Partnerystės sutarties, numatančios ES fondų investicijų kryptis ateinančiam programavimo laikotarpiui, projektui. Partnerystės sutartyje Lietuva, pasinaudodama ES reglamentuose nustatyta galimybe, sieks didesnio finansavimo Sostinės regionui nei numatyta pirminiame EK siūlyme.
„Siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, suplanuotos ES fondų lėšos pirmiausia yra skirtos investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Sėkmingai įgyvendinti šį pokytį galime tik investuodami į švietimą, įgūdžių formavimą ir darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams. Tam numatyta reikšminga lėšų dalis. Tolygiam šalies vystymuisi taip pat bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Tokiu būdu investicijų naudą pajustų ne tik konkretaus miesto, bet ir viso regiono gyventojai“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Dėl Lietuvos padalinimo į du atskirus regionus – Vidurio Vakarų Lietuvos ir Sostinės, – pagal EK pirminį pasiūlymą, naujuoju programiniu laikotarpiu iš Europos socialinio+ ir Regioninės plėtros fondų finansavimas Sostinės regionui drastiškai mažėtų (iki 43 mln. eurų). Todėl siekiant tolygios Lietuvos pažangos EK siūloma Sostinės regionui skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį – beveik 700 mln. eurų, kuri su nacionaliniu kofinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų.
„Lėšų skyrimas Sostinės regionui leis maksimaliai išnaudoti Lietuvos augimo potencialą, finansuoti verslo ir mokslo sinergijos projektus, prioritetą skiriant inovacijoms, moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Anot ministrės, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus ambicingus klimato tikslus ir toliau reikšminga naujojo programinio laikotarpio investicijų dalis bus skirta renovacijos, atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
Ministrė G. Skaistė pristatydama 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą teigė, jog Lietuva planuoja įgyvendinti projektus susijusius su 9 prioritetais:
Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei.;
Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas;
Teisingos pertvarkos fondas – mažinti taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį ir perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos socialinių ir ekonominių sąnaudų sušvelninimas.
Partnerystės sutartis – glaustas strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių – Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo+, Teisingos pertvarkos bei Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros – fondų. Pagal šią sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Ją sudaro 3 programos: 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa bei Materialinio nepritekliaus mažinimo programa.
Visų programų rengimo procese, teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų, aktyviai dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai bei visuomenės atstovai. Nuo programos rengimo pradžios iš viso įvyko apie 70 teminių konsultacijų, kuriuose dalyvavo apie 200 partnerių. Taip pat vyko rašytinė konsultacija, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys.
Po 2021–2027 m. Partnerystės sutarties projekto oficialaus pateikimo EK, ši savo pastabas gali pateikti per 3 mėn., o sprendimą dėl Partnerystės sutarties patvirtinimo priimti per 4 mėn. nuo jos gavimo. Tačiau valstybiniai projektai, tokiose srityse kaip transportas, žalioji pertvarka ir užimtumas, jau pradedami įgyvendinti.
Su Partnerystės sutarties projektu galima susipažinti ČIA.
