2021 04 16
Balandžio 16 d. vyksiančiose Euro grupės (EG) ir ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ekonomikos gaivinimo, Bankų sąjungos užbaigimo, skaitmeninio euro ir nemokumo režimų klausimams.
ECOFIN posėdyje finansų ministrai aptars pažangą valstybėse narėse ruošiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) planų įgyvendinimui.
„Kokybiškas ekonomikos gaivinimo plano parengimas, jį derinant su Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonių planu, šiuo metu yra vienas iš prioritetinių darbų. Šiandien visuomenei pristatysime integruoto nacionalinio plano projektą, kurio komponentai atskirai jau ne kartą buvo rodomi įvairiuose formatuose institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir darbdaviams. Rengdami kiekvieną plano dalį palaikėme glaudžius santykius su Europos Komisija, konsultavomės. Suprantame, jog visuomenė taip pat turi aiškų matymą, todėl balandį kviesime dalyvauti rašytinėse konsultacijose, o atskiros ministerijos dar papildomai rengs konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Tuomet galutinį planą pateiksime Europos Komisijai, kuri jį turės patvirtinti“, – sakė G. Skaistė.
Taip pat planuojama, jog EK pristatys „Kitos kartos ES“ (toliau – NGEU) finansavimo strategiją. Numatoma, kad EK Europos Sąjungos vardu 2021-2026 m. skolinsis po maždaug 150-200 mlrd. eurų per metus. Pasiskolintos lėšos bus naudojamos NGEU paketo įgyvendinimui. Pasiskolintų lėšų grąžinimas vyks per ES biudžetą iki 2058 m.
Rengdama nacionalinį planą, Lietuva yra išskyrusi septynias komponentų kategorijas, kurioms numatoma naudoti RRF lėšas: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; sveikata; socialiniai reikalai; mokslas ir inovacijos; švietimas; viešieji finansai. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. RRF lėšų. Kiti komponentai įgyvendina būtent Lietuvai skirtas svarbiausias ES Tarybos rekomendacijas. Iš RRF Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų 2021-2026 m. laikotarpiu.
Išplėstinės sudėties EG ministrams bus pristatyta pažanga Bankų sąjungos užbaigimo klausimais. Šių metų birželio mėnesio ES vadovų susitikimui numatoma pateikti darbo planą dėl visų elementų, reikalingų užbaigti Bankų sąjungą: krizių valdymo priemonių, bankų sektoriaus integracijos, valstybės skolų pozicijų reguliavimo ir Europos indėlių draudimo sistemos sukūrimo.
„Palaikome siekį pilnai įgyvendinti Bankų sąjungą ir trečiojo jos ramsčio – Europos indėlių draudimo sistemos (EDIS )– sukūrimą. Tačiau naujai kuriama ES lygmens sistema neturėtų sudaryti blogesnių sąlygų, nei dabar esančios indėlių draudimo sistemos valstybėse narėse. Taip pat svarbu, kad užbaigiant Bankų sąjungą būtų rastas tinkamas balansas tarp tarpvalstybinės bankininkystės plėtros ir finansinio stabilumo tiek atskirose šalyse narėse, tiek ir ES mastu“, – pabrėžė finansų ministrė G. Skaistė
EG posėdyje pagrindinis dėmesys bus skiriamas tematinei diskusijai dėl nemokumo sistemų. Efektyvios nemokumo sistemos itin svarbios COVID-19 krizės akivaizdoje, nes baigus galioti įvairioms paramos įmonėms priemonėms, tikėtinas įmonių nemokumo atvejų išaugimas ES mastu. ES lygiu siekiama harmonizuoti šalių nemokumo režimus, taip skatinant ir vieningos kapitalo rinkos vystymąsi.
EG posėdyje Europos centrinio banko (ECB) vadovė Ch. Lagarde pristatys situaciją dėl galimo skaitmeninio euro sukūrimo, remiantis ECB atlikta viešąja konsultacija. Sutariama, kad tinkamai sukurtas skaitmeninis euras galėtų atnešti naudą piliečiams, verslui ir visam ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, tačiau kūrimo procese būtina nuodugniai įvertinti finansų stabilumo, duomenų apsaugos ir kitas tikėtinas rizikas.
„Pozityviai vertiname skaitmeninio euro sukūrimo idėją. Progresas šia linkme neturėtų būti skubotas, kadangi svarbu tinkamai pasverti visas susijusias rizikas ir įvertinti galimus poveikio kanalus ekonomikai ir finansų sistemai. Tačiau tuo pačiu turime turėti omenyje ir globalų konkurencinį kontekstą bei galvoti apie galimą pozityvų skaitmeninio euro poveikį tarptautiniam euro vaidmeniui bei ES savarankiškumui“, – teigia G. Skaistė.