Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Su „čekiukų“ skandalu susijusias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas svarsčiusi Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kreiptis į parlamento etikos sargus, prašant išsiaiškinti, kiek jas pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.
Toks sprendimas trečiadienį vykusiame komisijos posėdyje priimtas bendru sutarimu.
Seimo Antikorupcijos komisijos nariai taip pat nutarė neteikti savo pasiūlymų BK pataisoms. Už tai balsavo 7 komisijos nariai, 3 buvo prieš, 1 susilaikė. Komisijos pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas neslėpė apmaudo dėl tokio, anot jo, parlamentarų nusišalinimo nuo problemos sprendimo.
„Antikorupcijos komisija apsisprendė neteikti jokių siūlymų dėl šio projekto, nors, mano galva, siūlymai šiam projektui yra būtini. Pareigūnų piktnaudžiavimo dekriminalizavimas yra skandalingas atvejis, nusišalinti nuo to Antikorupcijos komisija neturėjo, bet komisijos narių dauguma priėmė priešingą sprendimą. Šiuo atveju, manau, kad viskas persikels į Seimo salę“, – po Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio Eltai sakė A. Anušauskas.
Anot jo, priėmus BK pataisas, jau nuteisti pareigūnai gali būti išteisinti.
„Pats blogiausias dalykas, aš manau, kad priėmus šį teisės aktą, visi tie pareigūnai, teisėjai, kurie buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba, bet neužfiksuota kokia nors turtinė žala kažkokiais skaičiukais, bet jie sudarė sąlygas, pavyzdžiui, kokiems nors kitiems nusikaltimams vykdyti, bus išteisinti, paleisti“, – sakė A. Anušauskas.
Seimo narė, demokratė Agnė Širinskienė tvirtino, kad Antikorupcijos komisija turėtų siūlyti Seimui stabdyti BK pataisų priėmimą. Ji ragino kreiptis į institucijas, kurios pateiktų informaciją, kiek jau nuteistų žmonių paliestų naujas reguliavimas, kurie galėtų kreiptis dėl bausmių peržiūrėjimo.
„Taip pat įstatymo leidėjas turėtų žinoti, kiek Seimo narių, inicijavusių projektą, gali turėti interesų konfliktą“, – sakė A. Širinskienė.
„Ar po projektu pasirašę Seimo nariai patys neturi problemų su baudžiamąją teise? Ar mūsų kolegos, pasirašę po projektu, nesulaužė priesaikos ir nenaudoja mandato asmeniniais tikslais?“ – savo ruožtu svarstė liberalas Vitalijus Gailius.
STT direktoriaus pavaduotojas E. Radzevičius: tai būtų žingsnis atgal
Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavęs Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius savo ruožtu teigė manantis, kad BK pataisų priėmimas „akivaizdžiai neigiamai paveiktų viešojo sektoriaus skaidrumą ir būtų reikšmingas žingsnis atgal“.
„Iš esmės iš dalies dekriminalizavus piktnaudžiavimą, kai padaroma neturtinė žala, valstybės tarnautojai, politikai, pareigūnai, kuriems yra keliami aukštesni skaidrumo, reputacijos, atskaitomybės reikalavimai, atsakytų tik bendra tvarka. Pavyzdžiui, pareigūnas, smurtavęs prieš asmenį, vykdydamas tarnybines pareigas, tikėtina, atsakytų tik už fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sutrikdymą, nes piktnaudžiavimo sudėties nebebūtų“, – sakė E. Radzevičius.
Jis kalbėjo ir apie atsakomybės disbalansą.
„Šiuo atveju iki 20 tūkst,. eurų turtinė žala piktnaudžiavimo atveju būtų dekriminalizuota. Tuo tarpu, kai mes kalbame apie pakankamai socialiai pažeidžiamus paprastus piliečius, tai vagystės atveju užtenka kelių šimtų eurų, kad asmuo būtų nuteistas už vagystę. Mūsų nuomone, tai šioks toks disbalansas“, – teigė E. Radzevičius.
Kalbėdamas apie tarptautinę praktiką, jis užsiminė, kad Europos Komisija (EK) pasiūlė visoms valstybės narėms kriminalizuoti piktnaudžiavimą funkcijomis.
„Pats pasiūlymas dar nėra priimtas, vyksta derybos. Mes savo projektu judame priešingai negu diskutuojama ES mastu“, – sakė E. Radzevičius.
Beje, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad BK pataisų projektą svarstant jo vadovaujame komitete institucijos nepateikė savo pasiūlymų – pavyzdžiui, dėl neturtinės žalos kriterijų.
Beje, po svarstymo komitete įregistruotas patobulintas naujas BK pataisų variantas.
Generalinė prokuratūra vertins naują BK pataisų versiją
Kaip Antikorupcijos komisijos posėdyje informavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša, Generalinės prokuratūros vadovybė ketina įvertinti naują projektą ir pateikti savo oficialią poziciją.
Šią savaitę TTK patobulintame BK pataisų projekte siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.
Jeigu Seimas pritartų šiam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Pirminiame socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktame BK pataisų projekte buvo siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų).
Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstė BK pataisų galimai keliamą korupcijos riziką teisėkūros procese. Dėl to į šią komisiją kreipėsi Seimo TTK narės konservatorės Agnė Bilotaitė ir Giedrė Balčytytė.
Parlamentarės norėtų išsiaiškinti, ar projekto iniciatoriai nėra tiesiogiai suinteresuoti kodekse nustatytų bausmių švelninimu dėl asmeninių motyvų, ar BK pataisų teikimas nekelia interesų konflikto rizikos.
Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.