Vakarai turi išsaugoti vienybę Rusijos atžvilgiu ir nenuolaidžiauti Maskvai, aneksuojančiai Ukrainos teritorijas, sako Vokietijos eksprezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), trečiadienį tapęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaru.
„Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai. Ryžtas, o ne nuolaidžiavimas išlieka svarbiausiu principu – istorija mus moko, kad teritorinės nuolaidos dažnai tik padidina agresorių apetitą. Taigi, reikalavimas atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą yra teisingas. Ir toliau tęsime mūsų finansinę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai“, – kalboje sakė J. Gauckas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad Rusija nusprendė kariauti neapsiribodama vien Ukraina – netiesiogiai jos priešais yra paskelbtos liberalios demokratijos Vakaruose.
Anot eksprezidento, Rusija nori susilpninti Vakarų strateginius gebėjimus, valią ir vertybes.
„Būdamos gintis pajėgios demokratijos, mes turime prisitaikyti prie šių iššūkių ir įrodyti, kad gebame veikti. Negalime sustingti iš baimės. Baimės, kaip antropologinės žmogiškosios egzistencijos konstantos, supratimas yra viena. Kita yra suvokti, kad žmonės gali kovoti su savo baime ir ją nugalėti, kad drąsa gali rastis ten, kur ji ilgą laiką nebuvo gyvenimo dalimi“, – kalbėjo J. Gauckas.
VDU garbės daktaro regalijos Vokietijos lyderiui suteiktos už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.
Jis teigė, jog būnant prezidentu, jam Lietuva bei kitos Baltijos šalys buvo „politiškai ir emociškai labai artimos“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, buvęs prezidentas pabrėžė, jog Lietuva labai anksti suprato, jog tai „išpuolis prieš Europą ir visą Vakarų pasaulį, tikrąja to žodžio prasme išpuolis prieš demokratišką modernybę, prieš žmonių laisvę ir prieš teisinę valstybę“.
Jis sakė, jog labai svarbu, kad Vokietija prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo.
„Tai ne tik atsakas į apčiuopiamą Rusijos karinę grėsmę. Tai yra investicija į bendrų vertybių, kurių svarba vėl išryškėjo Rusijos grėsmės akivaizdoje, gynimą“, – tvirtino J. Gauckas.
Jis įspėjo, kad Rusija nusprendė neapsiriboti vien Ukraina – Europos Sąjunga bei NATO netiesiogiai taip pat yra paskelbtos priešais.
„Nežinome, kaip baigsis šis karas. Tačiau mes žinome, kas pastatyta ant kortos – ne tik Ukrainai, bet ir visoms laisvoms tautoms“, – kalbėjo J. Gauckas.
J. Gauckas Vokietijos prezidento pareigas ėjo nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų.
1967 metais jis buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). 1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, prisidėjusį prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.
Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
