Šį ketvirtadienį Europos Centrinio Banko politikos formuotojai rengia paskutinį šiais metais posėdį, kuriame tvirtai tikimasi ketvirtojo 2024 m. palūkanų normos sumažinimo ketvirčiu procentinio punkto.
Tokiu žingsniu indėlių galimybė – labiausiai stebima palūkanų norma – būtų sumažinta iki 3 %. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki pirmojo dabartinio švelninimo ciklo sumažinimo 2024 m. birželio mėn. ši palūkanų norma buvo 4 %.
Atrodo, kad 50 bazinių punktų apkarpymas gali būti mažai tikėtinas, net ir po to, kai bendroji infliacija nusistovėjo netoli ECB nustatyto 2 % tikslo, o augimo rodikliai rodo tolesnius blogėjimo požymius didžiosiose euro zonos gamybos ekonomikose, įskaitant Vokietiją.
ECB padarė nedaug, kad pakeistų rinkos prognozes dėl mažesnio mažinimo. Europos centrinis bankas šiais metais tvirtai vadovavosi šviesiais lūkesčiais, priešingai nei Federalinis rezervų bankas, kuris daugelį nustebino rugsėjo mėn. 50 bazinių punktų sumažinęs palūkanų normą, ir Anglijos bankas, kuris dėl susiskaldžiusio komiteto rinkos stebėtojams leido spėlioti.
Dėmesys bus sutelktas į dvi pagrindines detales: pirma, darbuotojų makroekonomines augimo ir infliacijos projekcijas, kurios paskutinį kartą buvo pateiktos rugsėjo mėn. Antra, ar ECB pakeis savo nuoseklią žinutę, kad jis „išlaikys pakankamai ribojančias palūkanų normas tiek, kiek reikės“.
Bus manoma, kad bet koks šios formuluotės poslinkis į blogąją pusę palaikys spartesnį palūkanų normų mažinimo tempą kitais metais, ypač atsižvelgiant į galimą prekybos įtampos su JAV grėsmę. Dėl silpnų euro zonos augimo perspektyvų ir pasaulinio neapibrėžtumo daugelis analitikų jau atnaujino savo prognozes ir siūlo 25 baziniais punktais mažinti palūkanų normas per kiekvieną ECB posėdį iki 2025 m. rugsėjo mėn.
