Šiuolaikinio meno bienalė ir sakralumas? Taip: moderniu piligrimystės centru siekianti tapti Šiluva atgimsta kaip dvasinis kurortas, kurio sakralioje erdvėje skleidžiasi meno ir kultūriniai renginiai.
Pirmiau produktas – o tik tada infrastruktūros plėtra
„Užsimoję sukurti Šiluvoje religinio turizmo centrą, didžiausią dėmesį skyrėme vadinamosioms „minkštosioms“ veikloms – t. y. ne pastatams, asfaltui ar infrastruktūrai, o aukšto lygio, kokybiškiems renginiams ir žmonių įtraukimui – tiek vietinių, tiek atvykstančių iš užsienio svečių“, – pasakoja Raseinių savivaldybės Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Čižaitė-Rudokienė.
Jau birželio 13 d., Žemaitijos metų minėjimui skirtos tarptautinės konferencijos metu, čia nuskambės įžanginis Šiluvos meno bienalės koncertas ir bus atidaryta Agnės Jonkutės tapybos darbų paroda. Pirmosios Šiluvos bienalės organizatoriai siekia, kad Šiluva taptų ne tik maldininkų, bet ir šiuolaikinio meno kūrėjų bei meno piligrimų traukos vieta. Iki rugsėjo pabaigos truksiančio renginio programoje – parodos, įvietintos skulptūros, objektai, instaliacijos, žemės meno kūriniai, kūrybinės dirbtuvės ir po miestelį su molbertais nomadiškai klajojantys tapytojai.
Paklausta, kaip sekasi rasti tinkamas erdves tokiai gausybei renginių, savivaldybės atstovė šypsodamasi atsako: „Kas ieško, tas randa! Renginiams, koncertams ir parodoms pasinaudojame Piligrimų informacijos centro parodų erdve, piligrimų namais, bazilika bažnyčia, kultūros centro pastatu, puikiai atrenovuota Šiluvos mokykla (pavyzdžiui, jos kieme planuojame skulptūros parodas).
Pagaliau, išnaudojame kitas netikėčiausias, bet užtai žavesio kupinas vietas – nuo apleistų ūkinių pastatų, iki gamtos vietovių, kur vyksta tiek šiuolaikinio meno parodos, tiek peržiūros ar performansai. Neabejotinai kurdami meno renginius tų vietų atskleisime dar daugiau. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad ateityje prireiks daugiau erdvių, bet esame nusprendę pradėti ne nuo „kietosios“ infrastruktūros, t. y. mūsų tikslas nėra pastatyti pastatą, o tada galvoti, ką su juo daryti, bet, atvirkščiai, – pirmiau daryti, kurti, ir tada žiūrėti, ar toms veikloms plečiantis reikia pastato“.
Dvasinis kurortas: per meną – į susitikimą su Dievu
Pasak Silvijos Čižaitės-Rudokienės, meninių veiklų organizatoriai puikiai supranta Šiluvos vietos ypatingumą ir jį gerbia: „Tai ir savotiška mūsų atsakomybė – gebėjimas dirbti su sakralia vieta, sujungti kultūrą ir ypatingą vietos aurą, genius loci, bet, kita vertus, nieko naujo tuo neišrandame – juk ilgus amžius kultūra bei menas ir skleidėsi bažnytinėse, ritualinių apeigų erdvėse.“
Silvijai antrina ir Šiluvos šventovės rektorius, kunigas Darius.
„Per meną ir kultūrą visais laikais žmogus bandė parodyti Dievo galybę – nuo gotikos, baroko, klasicizmo – viskas buvo skirta atspindėti nematomai pasaulio pusei, vidiniams potyriams. Tad manau, kad ir šiandien per kultūrą žmogus gali pamatyti, atrasti ir iš naujo išgyventi Dievo galybę. Tuo pačiu meninės iniciatyvos prisideda prie pačios Šiluvos žinios viešinimo – kad čia yra Mergelės Marijos ypatingo garbinimo vieta,“ – sako šventovės rektorius, kviesdamas tikinčiuosius ir ieškančius Šiluvoje už meno grožio įžvelgti slypintį Pasaulio Kūrėjo grožį.
Kunigas Darius pasakoja, kad Šiluva lankytojus traukia ne tik per rudenines didžiąsias Šilinių šventes, bet visą sezoną: maždaug nuo gegužės 1-sios, prasidėjus piligrimystės sezonui, praktiškai kasdien atvyksta bent po autobusą lankytojų – nuo lenkų turistų, iki moksleivių. „Kiekvieną dieną kažką sutinku – organizuotas grupes, pavienius žmones, kurie dairosi, lanko, gėrisi, ir į Šiluvą žvelgia ne vien tik kaip į architektūrinį paminklą, bet ieško to, kas neapčiuopiama ir nepamatoma, suklumpa maldai, pabūna tyloje ir sako, kad čia yra gera. O į tą „gera“ telpa labai daug.“
Ar Šiluva galėtų būti vadinama dvasiniu kurortu?
„Man dvasinis kurortas skamba gražiai, ir tai gili mintis. Kaip keliaujame į kurortus, ieškodami šiltos jūros ir saulės, taip atkeliavę į Šiluvą patiriame viską, ko reikia dvasiniam gyvenimui – susitikimą su Dievu, ramybę, maldą, galime atlikti išpažintį, pasinerti į maldingumo praktikas, asmenines rekolekcijas – viskas sudėliota taip, kad čia atvykęs žmogus galėtų išgyventi savo dvasinio kurorto atostogas ir savo širdies atnaujinimą,“ – tvirtina Šiluvos šventovės rektorius.
Konferenciją vainikuos koncertas
Šiuolaikinį meną ir tikėjimą sujungianti Šiluvos bienalė prasidės birželio 13 d. net dviem renginiais: muzikos kūriniu „Atverkite man teisumo vartus“, kuriame persipins klasikos, džiazo, post folkloro, sakralinės muzikos motyvai, ir Piligrimų centro muziejuje atidaroma Agnės Jonkutės tapybos darbų paroda.
Tą pačią dieną vyks ir pirmoji tarptautinė Šiluvos konferencija, skirta paminėti 2019-tuosius – Žemaitijos metus, kurios tema: „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“. Po pranešimų klausytojų lauks gyva ir įkvepianti Donato Puslio moderuojama diskusija „Komercija dvasiniame diskurse: ar turizmas gali vesti tikėjimo link?“, kurioje dalyvaus kun. Ričardas Doveika, Šv. Jokūbo kelio asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Kilpys, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ Produktų ir rinkodaros departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, dr. Rasa Čepaitienė.
