Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa.
1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje mokytojas labiau norėtų vidutinybių, nes jie yra linkę būti nuspėjami, kad mokytojui maloniau, kai mokiniai neužduoda nereikalingų klausimų, o mokytojo užduotis neapima nestandartinių personažų ugdymo. Mokytojas ruošia gerus ir paklusnus piliečius, nenukrypstančius nuo standartinių skaičiavimų ir įrėmintus į nustatyto dydžio standartinę dėžę. Rašytojas savo romane kėlė klausimą – kas čia labiau kenčia – mokytojas nuo mokinio ar atvirkščiai. Kuris yra didesnis kankintojas ir kuris iš jų sugadina kito sielą ir gyvenimą?
Dar netolimoje praeityje (tikiuosi, kad praeityje) didžioji dauguma gabių vaikų tėvų pastebėdavo, kad kuo aukštesni vaiko gebėjimai ar kuo yra smalsesnis vaikas, tuo aštresnė gali būti mokytojo nemeilė tam vaikui. Dar visai neseniai į gabius vaikus žiūrėdavome kaip į aukštu intelekto koeficientu pasižyminčius, akademiškai gabius vaikus, gebančius greitai įsisąmoninti informaciją, ją apdoroti. Keičiasi laikai – keičiasi ir požiūris į vaikų ugdymą bei gabumo sampratą. Dabar vis dažniau sutariama, kad gabumai – tai ne tik aukšti intelektiniai gebėjimai, bet ir sugebėjimas spręsti problemas, motyvacija bei kūrybiškumas.
Kaip atpažinti gabumus?
Mano giliu įsitikinimu, kaip mamos ir mokslų daktarės, visi vaikai yra talentingi ir gabūs. Bet, vieniems vaikams pasiseka atskleisti ir vystyti savo gabumus, kitiems – ne. Vieni vaikai turi visapusišką palaikymą, kiti, dėl įvairių priežasčių, priversti slopinti savo talentus. Todėl gabumų atpažinimas kartais taip pat labai sudėtingėja. Gabiems vaikams nebūtinai būdingas moksliuko įvaizdis. Dažnai net atvirkščiai – gabieji stengiasi savo gabumus užmaskuoti „netinkamu“ elgesiu, nes jie jaučia, kad jų potencialas neatsiskleidžia dėl blankios ir neįtraukiančios aplinkos, dėl nuvalkiotos sistemos, dėl per ilgą laiką suformuotų stereotipų.
Gali būti, kad tas „probleminis“ mokinys iš tiesų turi didelių gabumų ir talentų. Gabių vaikų atpažinimo problema – šiuo metu viena iš aktualiausių pedagoginių ir psichologinių problemų. Yra parengta aibė mokslo studijų, metodikų ir rekomendacijų kaip atpažinti vaikų gabumus, bet ne mažiau svarbu, o gal net ir svarbiau, sukurti gabumų vystymo mechanizmą ir užtikrinti sklandų jo veikimą.
Kada pasireiškia talentas?
Pastebima, kad skirtingose srityse talentingumas pasireiškia priklausomai nuo vaiko amžiaus. Talentas muzikai ir piešimui gali pasirodyti ypač anksti; apskritai gabumai menui pasireiškia anksčiau nei mokslams. Mokslo srityje gabumas matematikai pasireiškia anksčiau nei kiti gabumai (beveik visi pagrindiniai mokslininkai, pademonstravę nepaprastus savo gabumus iki 20 metų, buvo matematikai). Dar vėliau – gabumai gali pasireikšti neįprastai aukštu intelekto išsivystymo lygiu ir intelektinės veiklos kokybiniu unikalumu.
Vaikai savo gebėjimų negali realizuoti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl netinkamos aplinkos. Tai yra viena pagrindinių priežasčių – netinkama ir neatitinkanti jų poreikių bei gebėjimų ugdymo programa ir aplinka.
Pavyzdžiui, gamtos mokslų mokymas pradinėse klasėse turi ilgalaikės įtakos, kuri atitinka laiką, skirtą stiprinti vidinę motyvaciją, susijusią su ilgalaikiu poveikiu. Tai laikas, kai vaikams būdingas stiprus smalsumo pojūtis. Ir kuo daugiau galimybių pamatyti, išbandyti, sukonstruoti, išardyti ir visais kitais būdais prisiliesti prie reiškinių ir jų pažinimo, tuo yra didesnė tikimybė atskleisti ir vystyti vaiko akademinius ir kūrybinius gabumus, o taip pat – didesnė tikimybė, kad moksleiviai nepraras ryšio su gamtos mokslais ir apskritai susidomėjimo mokslais vyresnėse klasėse.
Investuokime į naujos kartos protus
Daugelyje pasaulio šalių vaikų gabumams atskleisti ir vystyti taikomos specialios mokymo programos, vaikams kuriami mokslo centrai, į veiklą įtraukiami prezidentai, vyriausybės, universitetai, mokslininkai, įvairios organizacijos ir asociacijos, tėvai.
Beveik visos šalys pradėjo formuoti konkrečią politiką ir projektus, kuriuose dalyvauja moksleiviai ir mokytojai stiprinant mokinių gamtos ir tiksliųjų mokslų, technologijų ir kūrybingumo gabumus. Juk negalime tikėtis spartesnės šalies pažangos be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Norint pirmauti technologijų kūrime, reikia investuoti į ateinančios kartos protus ir skatinti mokslinį bei technologinį išsilavinimą. Kaip rašė Nikola Tesla – „Kūrybinė vaizduotė – štai visų išradimų pagrindas“.
Globalizacijos kontekste pasaulis keičiasi greičiau nei įsivaizduojame, todėl į savo situaciją reikia žiūrėti su perspektyva, panaudojant kūrybiškumo gebas, turint ateities raidos vizijas ir jų įgyvendinimo planus, taikant įvairias technologines inovacijas ir užtikrinant tvarumą.
Gabumai – sudėtingas darinys, ir jie nėra statiški. Gabumams ir jų raiškai turi įtakos daugybė tiek vidinių, tiek ir išorinių veiksnių. Kadangi gabumų fenomenas daugialypis, sudėtingas, net kintantis laike, susijęs ne tik su pažintiniais asmens ypatumais, bet ir motyvacija, interesais ir kt., siūlau švietimo ekspertams negaišti laiko ir pinigų įvairiems projektams ieškant Gabaus vaiko apibrėžimo. Visi vaikai yra gabūs!
STEAM programa
Siūlau pagaliau imtis ir įgyvendinti dar 2015 m. pradėtą STEAM programą. Bendrojo ugdymo sistemoje STE(A)M santrumpa žymi gamtos mokslų (angl. – Science), techologijų (angl. – Technology), inžinerijos (angl. – Engineering), meno/dizaino (angl. – art) ir matematikos (angl. – Mathematics) ugdymo sritis.
Tuo metu būdama švietimo ir mokslo viceministre kartu su darbo grupe, kurioje dalyvavo mokyklų atstovai, mokslininkai, švietimo ekspertai, verslo atstovai, parengėme Lietuvos STEAM koncepciją ir jos įgyvendinimo planą visose mokyklose. Su savivaldybėmis ir verslo atstovais buvo pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo, veiklos organizavimo ir plėtros.
Pagal šią programą Lietuvoje turėjo būti sukurtas mokslo populiarinimo tinklas, kurį sudaro interaktyvus Mokslo ir technologijų populiarinimo centras, taip pat interaktyvūs mokslo centrai regionuose – pradžioje dešimtyje Lietuvos miestų, efektyviai panaudojant turimą mokslo ir švietimo infrastruktūrą (t.y., statyti pastatų centrams regionuose neplanavome). Toks mokslo tinklas stipriai prisidėtų prie vaikų gabumų atpažinimo, vystymo, motyvacijos ir noro susipažinti su įvairių mokslų dėsniais ir naujausiais išradimais, būtų sukurta moderni platforma, kur vaikai patys galėtų kurti ir stiprinti savo gabumus, o mokytojai – kelti savo kvalifikaciją.
Kiekviename STEAM centre jau turėjo veikti bent keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, taip pat specializuota, atitinkanti konkretaus regiono ypatumus.
Vaikai taip ir nesulaukė reikiamo dėmesio, o juk jų poreikiai pažinti ir kurti niekur nedingo. Raginu Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įgyvendinti pradėtą darbą Lietuvoje sukuriant veikiantį ir visiems vaikams prieinamą mokslo populiarinimo tinklą.
Džiugina tik tai, kad Mokslo ir technologijų populiarinimo centras (nors ir buvo sunkiai įgyvendinamas) netrukus atvers duris Kaune tiek vaikams, tiek ir visiems Lietuvos gyventojams. O naujųjų mokslo metų proga linkiu visiems mokytis ir dar kartą mokytis! Juk gabumai gali atsiskleisti ir po 50-ties.
Komentaro autorė: Dr. Helga Marija Kauzonė, Lietuvos žaliųjų partijos švietimo komiteto narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė
