Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.
Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Robotas suklupo vos su keliais šių vedėjų žodžiais iš 5 minučių žinių įrašo arba maždaug 600 žodžių.
Robotas atpažino ir daugiau kaip 96 proc. Jovitos Vitkauskės (LRT), Donatos Račaitės (TV3) bei Marijaus Žiedo (LRT) šnekos, taip pat Mariaus Jančiaus („Lietuvos ryto TV“), ir Audrės Kudabienės (TV3) žodžių. Dešimtuką užbaigia LRT žinių vedėjos Eglė Bučelytė ir Ugnė Galadauskaitė (atitinkamai tiksliai atpažinta 95,6 ir 95,5 proc. žodžių). Iš viso dešimtuke pusė pozicijų teko visuomeninio transliuotojo žinių vedėjams. Tyrimas analizavo šešiolikos žinių vedėjų pranešimus 5 nacionaliniuose TV kanaluose.
Pasak šnekos atpažinimo dirbtinį intelektą žinių monitoringui naudojančios bendrovės „Kantar TNS“, Lietuvos žinių vedėjai demonstruoja aukštąjį dikcijos pilotažą.
„Šiuo metu ši technologija sugeba atpažinti apie 90 proc. žinių turinio. Mūsų žinių vedėjai, net ir nepatekusieji į dešimtuką, pralenkė rinkos vidurkį, tad galime didžiuotis itin aiškiai kalbančiais pranešėjais“, – sakė „Kantar TNS“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.
D. Butkus pastebi, kad dirbtinis intelektas vis didesne apimtimi pritaikomas matuoti verslo (bankų, draudimo, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, farmacijos, NT, transporto) bei viešojo sektoriaus reputaciją medijose. Tai padeda ne tik stebėti daugiau radijo ir TV laidų bei tinklalaidžių socialinėse platformose, bet ir kurti naujas paslaugas. Pavyzdžiui, už komunikaciją atsakingi žmonės galės gauti automatinę žinutę iškart, kai tik robotas užfiksuoja aktualų raktinį žodį vėlyvo vakaro žiniose.
Dirbtinis intelektas yra nuolat tobulinamas ir mokosi atpažinti naujus prasminius žodžius, prekės ženklus, naujadarus ar žargoną, iš konteksto spręsti, ar tai bendrinis, ar tikrinis žodis, suprasti skirtingus tarties variantus.
Naujovišką žinių monitoringo sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“. Be šios srities, dirbtinio intelekto technologija taip gali būti naudojama pagreitinant žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus.
Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Roboto mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, 58 milijonai lietuviškų sakinių ir per 600 tūkstančių žodžių. Ypatingas dėmesys skirtas raktažodžiams, susijusiems su verslo komunikacija.
„Kantar TNS“ ir „Tilde IT“ ekspertai prognozuoja, jog vis daugėjant garso ir vaizdo informacijos, ilgainiui be šnekos atpažinimo technologijų negalės išsiversti jokia su duomenimis dirbanti bendrovė ar organizacija.
