Sostinės klerkus vis dar piktina ganėtinai senos Kauno inovacijos žymint miesto gatves. Štai Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovai sako, kad prieš sankryžas ir pėsčiųjų perėjas Kauno gatvėse esantis rombų ženklinimas turėtų būti pašalintas. Argumentas geležinis: jie neįteisinti Kelių eismo taisyklėse, nenaudojami kitose Europos valstybėse, tad gali klaidinti vairuotojus.
Šią idėją Kauno savivaldybė pristatė dar 2018 metais. Pasak idėjos autorių, tokie rombo formos ženklai turėtų vairuotojus įspėti apie tai, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja. Šie simboliai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 metrų. Tokio tipo horizantalusis ženklinimas sėkmingai naudojamas Japonijoje. Bet dabar miesto valdžios įsakymas dėl tokio ženklinimo yra sustabdytas. Todėl mūsų mieste turėtų būti atnaujinami tik tie rombai, kurie įrengti iki 2019 m. pabaigos.
Na o ministerijai užkliuvo, kad bent kol kas savivaldybė neketina šių rombų šalinti. Pasak ministerijos atstovų, Kaune naudojamas rombas neįsigilinus gali būti supainiotas su KET nustatytu pirmumo ženklu „Pagrindinis kelias“, vairuotojai gali pamanyti, kad tai jo horizontaliojo ženklinimo atitikmuo. Tokiu atveju dėl minėto ženklinimo gali susidaryti pavojingos situacijos.
Koks būtų galimas sprendimas tokioje situacijoje? Šalinti šiuos specifinius Kauno ženklus, ar juos legalizuoti? Nes pati idėja yra gera – 30 metrų yra būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, žinoma, jeigu neviršija greičio. Tai patvirtina ir statistikos tendencijos, nes Kauno pėsčiųjų perėjose 2016–2018 m. per metus žūdavo nuo dviejų iki penkių žmonių. Nuo 2018 m. pradėjus vykdyti papildomą horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, žuvusiųjų sumažėjo iki vieno per metus, o nuo 2019 m. liepos nebuvo nė vieno žuvusio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Taigi, kokia kauniečių nuomonė – pašalinti rombus, ar papildyti ir taip dažnokai atnaujinamas KET?
