Atkaklus noras tapti kariškiu pakeitė kadeto Luko gyvenimą – tapo sportišku, populiaresniu ir klasės pirmūnu. „Buvo labai skaudu, kai sužinojau, jog į mokyklą nebūsiu priimtas. Tačiau labai norėjau joje mokytis. Dėl senelio, dėl drausmės ir dėl ateities“, – praeityje likusiais išgyvenimais dalinasi dešimtokas Lukas Trakimas. Jaunuolis pasiekė savo tikslą – dabar jis yra Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinis.
Skaudi patirtis
„Nemotyvuotas, prasčiau besimokantis, nesportiškas – visa tai jau nebe apie mane. Man patinka mokytis licėjuje – yra aiški tvarka, darai užduotis ir tuo mėgaujuosi. Pabaigęs vidurinę norėčiau būti kariškiu“, – sako moksleivis.
L.Trakimas tvirtina esąs dėkingas už ugdymo įstaigos jam iškeltas užduotis, nes jei ne tai, kažin, ar jo gyvenimas būtų pasikeitęs.
„Taip susiklostė aplinkybės, jog su žmona išvykome dirbti į užsienį. Vienturtis mūsų sūnus liko augti senelių namuose. Be abejonės, Lukas gavo daug meilės, bet mažai disciplinos, o tai turėjo įtakos jo kasdienybei ir mokslams“, – pasakoja šešiolikmečio tėtis Tomas Trakimas.
Pašnekovas atviras – kompiuterinius žaidimus mėgęs, bendrauti su kitais bendraamžiais ne itin linkęs, jautraus būdo sūnus mokykloje gaudavo žemesnius įvertinimus, sulaukdavo patyčių.
„Pirmą kartą su Kauno kadetų licėjaus auklėtiniais susidūriau darbe, jau grįžęs į Lietuvą. Fiziškai gerai pasirengę dvyliktokai laisvu laiku ateidavo padėti vakarinėje kepyklos pamainoje. Užkalbinau jaunuolius, pasidomėjau jų mokykla ir pasiūliau su ja susipažinti Lukui“, – pasakoja T. Trakimas.
Kiekvieną vasarą, atostogų metu, licėjuje yra rengiamos stovyklos visiems jose jėgas norintiems išmėginti moksleiviams. Lukui patiko užsiėmimai ir jis panoro žinių siekti būtent šioje mokykloje.
„Tačiau išgirdome, jog sūnui ne tik reik geriau mokytis, bet ir tapti fiziškai stipresniu. Nesitikėjome tokio dalyko… Lukas nusivylė ir… nusprendė siekti savo tikslo: samdėme korepetitorius, radome sporto klubą, jis pradėjo lankyti karybos užsiėmimus“, – sako T. Trakimas.
Motyvas – giminės istorija
Moksleivio dienotvarkė tapo daug įtemptesnė – žaisti kompiuteriu nebeliko nei noro, nei laiko.
Jaunuolį ateityje tapti kariškiu itin motyvavo ir jo giminės istorija – senelis Vincas Trakimas Sovietų okupacinės valdžios 1948 m. buvo represuotas, tremtinys.
Senelio brolis Kazys Trakimas gimė 1922 m. Trakų aps. Žaslių vls. Kazimieravos vnk. Kazimiero ir Emilijos Trakimų šeimoje. Kartu augo broliai Pranas, Vladas, Jonas, Vincas ir Zigmas, seserys Ona, Adelė, Vlada ir Angelė. Šeima buvo draugiška ir darbšti. 1944 m. mirė tėvas. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai K. Trakimas slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją, vėliau tapo partizanu.
1945 m. balandžio 13 d. 5 val. ryto apie 100 partizanų būrys susidūrė su NKVD kariuomenės batalionu, apsupusiu teritoriją nuo Bekštonių iki Dainavos. Kautynėse žuvo 5 partizanai. Jų pavardės nežinomos. Apie 20 val. vakaro Kaugonių k. apylinkėse partizanai susidūrė su kito bataliono kareiviais. Kaip rašoma archyviniuose dokumentuose, per kautynes žuvo 35 partizanai. Iš jų žinomi: Mečislovas Kestenis (Mykolas Kareckas) – Serbentas, Zigmas Kacevičius – Genys, Vladas Grabnickas – Parakas, Bronius Kanevičius – Kriaušė, Adolfas Markevičius – Putinas, Kazimieras Trakimas – Putinas ir Povilas Vytautas Tveraga – Pabaisa. Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Vievio aikštėje, vėliau, kaip manoma, užkasti pelkėje už Vievio kapų.
Įdomi asmenybė
„Kai Lukas pirmą kartą užsuko pas mus į sporto klubą, neabejojome, jog jam pasiekti rezultatų gali padėti tik beatodairiškas atkaklumas – jaunuolis tuo metu neatlikdavo net paprasčiausių sportinių pratimų. Dabar viskas kitaip – po individualių ir grupinių treniruočių jis jau gali dalyvauti varžybose“, – pasakoja Muay Thai ir MMA treneris Vaidas Valančius.
Pašnekovas pastebi – moksleivis yra įdomi, neeilinė asmenybė. Sporto klubo „Titanas“ treneris tiko, jog Lukas savo tikslų pasieks ir taps geru kariškiu.
„Jis labai nuoširdus, dažnai besišypsantis, protingas. Augęs lyg „šiltnamyje“, todėl patyręs nemažai patyčių. Žmogus turi turėti daug vidinės stiprybės, kad taip beatodairiškai pakeistų savo gyvenimą. Bendraamžiams jis gali tapti puikiu pavyzdžiu, kad, net ir daug praleidus, galima tapti vienu iš geriausių klasės mokinių“, – sako auklėtiniu besidžiaugiantis treneris.
Luko dienotvarkė, pradėjus mokytis kadetų licėjuje, tapo dar įtemptesnė – 7 val. vaikinas jau būna mokykloje, po vakare pasibaigiančių pamokų vyksta į „Titaną“, o grįžęs ruošia namų darbus.
„Gal viskas būtų buvę kitaip, jei informaciją apie licėjų būčiau žinojęs anksčiau. Man tiesiog trūko drausmės. Dabar esu ten, kur noriu būti“, – sako L. Trakimas.
