2021 04 12
Vilniečiai 2020 m. kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais. Tai rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Vilniuje sumažėjo aplinkos oro tarša, – karantino metu taikyti mobilumo apribojimai.
Pagal valstybinę aplinkos monitoringo 2018-2023 m. programą sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių – Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi – Senamiestyje ir Lazdynuose. Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 – – mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5– iki 2,5 mikronų ) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės. Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras. Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės. Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.
Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų. Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 m., sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte – 17-22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito. Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose. Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.
Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracijos didėjimo tendencija. Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių (KD10) koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.Kaune praėjusiais metais bendra oro tarša taip pat buvo mažesnė nei 2019-aisiasis. Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., mažesnių nei 10 mikronų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė 32 proc. Benzo(a)pireno koncentracija, palyginti su 2019 m., sumažėjo 9 proc.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja griežtesnius, nei galioja Lietuvoje ir visoje ES, oro kokybės standartus. 2020 metais Vilniuje PSO rekomenduojamus lygius atitiko visose stotyse išmatuota azoto dioksido ir sieros dioksido vidutinė metinė koncentracija ir Savanorių prospekte išmatuota vidutinė metinė mažesnių nei 10 mikronų kietųjų dalelių koncentracija.
