Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Finansai
  • Kriminalai
  • Gyvenimas
  • Sportas
  • Video
  • Apklausos
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Finansai
    • Kriminalai
    • Gyvenimas
    • Sportas
    • Video
    • Apklausos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Bioekonomikos plėtrai ir valstybės vidaus produkto didinimui – VDU Žemės ūkio akademijoje startavę aukštos mokslinės kompetencijos centrai

  • 2025-02-03
  • kaunieciams.lt
  • Gyvenimas, Verslas, žemės ūkis

Kurti ekonominę gerovę nesukeliant grėsmių ateities kartoms galimas vienintelis būdas – vystant  tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Lietuvoje lyderystę skatindama efektyviai naudoti biologinius išteklius yra prisiėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), turinti didžiausią patirtį ir mokslinį potencialą bioekonomikos tyrimų srityje. Naujas kokybinis šuolis šiame darbe – Akademijoje įsteigtos dvi itin aukštos mokslinės kompetencijos  struktūros – Bioekonomikos (BioTec) ir Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centrai. Šių centrų užduotis – kurti inovacijas, plėtoti mokslo ir verslo partnerystę, ugdyti jaunus mokslininkus, didinti aukštosios mokyklos žinomumą bei siekti lyderystės Baltijos regione ir visoje Europoje. 

Kuria pridėtinę vertę ir valstybei, ir pačiai Akademijai

Mokslo kokybė VDU ir kituose šalies valstybiniuose universitetuose stiprinama pagal 2023 m. startavusią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Universitetams padėti siekti aukščiausio tarptautinio lygio mokslinių rezultatų valstybė 2023 m. skyrė 4 mln. Eur, pernai – daugiau kaip 13 mln. Eur, o iki 2027 m. iš viso šiam tikslui turėtų būti skirta 57,5 mln. Eur.

„Patiems universitetams, geriausiai žinantiems savo stiprybes ir prioritetus, leista apsispręsti, į kurias mokslo kryptis, siekiant dar spartesnio proveržio, tikslingiausia investuoti valstybės suteiktus finansinius išteklius. Vytauto Didžiojo universitete priimtas sprendimas gautas lėšas padalyti socialinių ir bioekonomikos mokslų krypčių stiprinimui“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pašnekovė atskleidžia, kad jos vadovaujamoje 100-mečio veiklos tradicijas turinčioje mokslo institucijoje nebuvo sudėtinga identifikuoti, jog tiek siekiant tarptautinės lyderystės, tiek šalies viduje skatinant bioekonomikos vyksmą, svarbiausios yra dvi mokslinių tyrimų kryptys – agronomijos ir aplinkos inžinerijos.

Šioms užduotims įgyvendinti VDU ŽŪA buvo apsispręsta sukurti efektyviai veikiantį Bioekonomikos ekscelencijos centą.

„VDU ŽŪA mokslininkai, bendradarbiaudami su pažangiausiais Europos mokslo centrais, yra pasiekę labai aukštų įvertinimų ir miškininkystės tyrimų kryptyje. Todėl VDU ŽŪA yra kuriamas dar vienas – Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centras. Tik jis finansuojamas ne ŠMSM programos „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ lėšomis, o laimėjus tarptautinį konkursą ir gavus finansavimą pagal programą HORIZON-WIDERA-2022 ekscelencijos centro „FOREST 4.0“ steigimui ir vystymui“, – mokslinio potencialo stiprinimo šaltinius komentuoja pašnekovė.

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės teigimu, mokslo ekscelencijos centrai jau padeda ir ateityje padės sutelkti pažangiausius mokslininkus, turinčius kompetencijų plėtoti mokslinę veiklą ir kurti inovacijas. Tačiau tam reikėjo sukurti modernią infrastuktūrą, įsigyti įrangą, numatyti lėšas, būtinas mokslo tiriamajai veiklai.

Į VDU ŽŪA ekscelencijos centrus bus siekiama pritraukti jaunus tyrėjus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje nuosekliai gilintųsi į bioekonomikos ir miškininkystės problematiką. Taip pat siekiama pritraukti daugiau užsienio šalių savo sričių ekspertų, nes Lietuva nėra didelė šalis ir joje fiziškai neįmanoma turėti visų sričių aukščiausios kompetencijos mokslo ekspertų.

„VDU ŽŪA mokslo ekscelencijos centrai kuria pridėtinę vertę ir valstybei, ir pačiai Akademijai. Mokslininkams sudaromos sąlygos stiprinti savo gebėjimus, dirbti tiriamąjį darbą, kurti inovacijas, publikuoti mokslinius straipsnius prestižiniuose mokslo leidiniuose su aukštu citavimo indeksu. Tai savo ruožtu didina Akademijos žinomumą, sudaro sąlygas ugdyti daugiau magistrantų bei doktorantų. Mokslininkų sukurtas inovacijas toliau perima ir komercializuoja verslas. Nė viena šalis, kuri nekuria inovacijų ir jų nekomercializuoja XXI-ajame amžiuje negali būti laikoma pažangia. Lietuvoje turime stiprų žemės ir miškų ūkį, pajėgų gaminti žaliavas bioekonomikos sektoriui. Todėl kitas žingsnis – skatinti šios krypties inovacijų kūrimą ir verslų, gebančių šias inovacijas komercializuoti ir gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, vystymąsi. Lietuvoje sukurtos technologijos gali būti diegiamos ne tik šalies viduje, bet ir parduodamos į užsienį. Galutinis viso to rezultatas – daugiau sumokamų mokesčių į biudžetą bei augantis valstybės vidaus produktas“, – reziumuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Tyrimų rezultatai turės teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį

VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centro mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės teigimu, prieš metus pradėtas kurti centras jau davė rezultatų. Visų pirma, tai padėjo VDU ŽŪA įsigyti modernios mokslinės ir programinės įrangos, kuri iš esmės praplėtė tyrėjų galimybes.Pavyzdžiui, „SimaPro“ programinė įranga suteikia žemės ūkio inžinieriams galimybę atlikti išsamius žemės ūkio sistemų gyvavimo ciklo vertinimus, leidžiančius analizuoti poveikį aplinkai, lyginti skirtingus metodus, optimizuoti išteklių naudojimą ir kt. Teikdama išsamius duomenis ir analizės priemones, „SimaPro“ padeda mokslininkams priimti informacija pagrįstus sprendimus siekiant tvarumo žemės ūkyje.

Nešiojami „LI-COR“ dujų dirvožemyje analizatoriai skirti pažangiems agronomijos ir aplinkos inžinerijos krypties mokslininkų tyrimams atlikti. Pėdsakinių dujų analizatoriais atliekami labai tikslūs anglies dioksido (CO2), azoto suboksido (N2O) ir metano (CH4) matavimai, juos galima lengvai integruoti į dirvožemio dujų srautų tyrimus įvairiose agroekosistemose.

„N-Sensor“ – optinis matavimo prietaisas, montuojamas ant traktoriaus, skirtas išmatuoti azoto kiekį pasėliuose realiu laiku ir vėliau atitinkamai atlikti tręšimą kintama azotinių trąšų norma. Prietaisas padeda užtikrinti, kad kiekvienam individualiam pasėlių lauko plotui bus panaudota tiksli ir optimali trąšų norma. Ši technologija jau tapo modernios tiksliosios žemdirbystės etalonu“, – įsigytos mokslinės įrangos ypatybes komentuoja prof. dr. Z. Kriaučiūnienė, neabejojanti, kad Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro įsigyta moderni įranga VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams padės gerinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę agronomijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Moksliniai tyrimai vykdomi šiuo metu ypač aktualiose mokslinių tyrimų kryptyse: „Klimatui palankus skaitmeninis žemės ir vandens ūkis“ bei „Tvarios maisto sistemos“. Šios kryptys apima tokias svarbias tematikas kaip sveikas dirvožemis ir sveiki augalai; klimato kaitos poveikio ekosistemoms mažinimas ir prisitaikymas prie jo; klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių agrotechnologijų kūrimas ir kt.

Visų šių tyrimų rezultatai turės didelį ekonominį ir socialinį poveikį, nes jie tiesiogiai siejasi su žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimu, ŠESD emisijų mažinimu, sveiku maistu ir sveika gyvenamąja aplinka.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centre bendrose komandose su lietuviais jau dirba žinomi tyrėjai iš Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės. Čia ugdomi ir jaunieji talentai. O atliktų darbų sąraše – visas pluoštas paskelbtų publikacijų prestižiniuose mokslo žurnaluose, dalyvavimas aukščiausio mokslinio lygio tarptautinėse konferencijose su žodiniais ir plenariniais pranešimais, suorganizuota visa eilė seminarų, mokymų ir konferencijų.

Naujausia centrą pasiekusi gera žinia – aukščiausiais balais įvertintas laimėtas tarptautinis mokslinis projektas pagal programą „Agroekologija“ (angl. Agroecology), kuriame  VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš kitų prestižinių Europos institucijų 2025–2028 metais įgyvendins projektą „Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas“.

Dar vienas centro mokslininkų drauge su partneriais 2024–2028 metais įgyvendinamas aukščiausio mokslinio lygio „Europos horizonto“ (angl. HORIZON Europe) programos projektas – „Saugus kviečių auginimas tvaresnei sveikatai: inovatyvūs jutikliai ir holistinė spektroskopija dirvožemio ir augalų sveikatos gerinimui bei kviečių grūdų saugai“.

Įgyvendinus projektą inovatyvūs sprendimai bus pritaikyti praktiniams poreikiams, aktyviai įtraukiant suinteresuotąsias šalis, įskaitant ūkininkus, žemės ūkio specialistus ir politikos formuotojus. Bus naudojamos įvairios jutiklių technologijos, pažangūs mašininio mokymosi modeliai ir automatizuoti žemėlapių sudarymo metodai, didinantys efektyvumą ir plėtrą.

„VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Štai su trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikiančia įmone UAB „Cignera“ įgyvendinamas projektas „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“. Nekvalifikuotas bioskaidžių atliekų tvarkymas daro žalą mūsų aplinkai ir gamtai, skatina klimato kaitą, kenkia žmonėms ir gyvūnams, didina vandens taršą. Tikimės, kad taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, bus pagreitintas atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis jų panaudojimo būdas – sukurta vertinga biotrąša“, – ateities veiklos planais dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centras – duomenimis grįstai miškų sektoriaus ateičiai

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Linneaus universitetu (Švedija), Kauno technologijos universitetu (KTU) ir kitais partneriais pagal programą HORIZON-WIDERA-2022 šiuo metu vykdo projektą „FOREST 4.0“, t. y. kuria su miškais susijusių dirbtinio intelekto (DI) ir daiktų interneto (IoT) technologijų kompetencijos centrą (CoE). Taip siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškininkystės valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje: nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką. Svarbiausias šio proceso tikslas – prisidėti plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, siekti lyderystės tarp Europos miškų mokslo centrų, skaitmeninant miškų veiklą bei taikant pažangiausias duomenų rinkimo ir apdorojimo programas.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pastebi, kad išmaniųjų technologijų pritaikymas tvarkant miškus padės ne tik gauti išsamios informacijos apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leis prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti. Be to, tai padės sukurti balansą, siekiant užtikrinti miško naudą visoms suinteresuotoms šalims: žaliavos ruošėjams, medienos perdirbėjams, taip pat visuomenei, pageidaujančiai, kad būtų užtikrinama ir rekreacinė miško funkcija.

„Žaliojo kurso kryptis skatina metalą bei gelžbetonį statybų sektoriuje keisti mediena. Biomasės poreikis taip pat auga energetikos sektoriuje. Miškas svarbus dar ir todėl, kad gamina deguonį ir veiksmingai sugeria CO2.  Jis ir svarbi ekosistema, daugybės gyvų organizmų buveinė. Todėl kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus siekiant, kad miškų sektorius darniai vystytųsi ateinančius 100 metų ir dar ilgiau“, – mokslininkų tikslus komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. G. Mozgerio teigimu, išmanusis miškų tvarkymas labai aktualus  ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai bus suprantami ir jų siekiama analogiškai taip, kaip, pavyzdžiui, ES išmokų žemės ūkyje. O juk būtent miškai iš atmosferos pašalina didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius.

„Ypač svarbu išvengti praktikų, kuomet ŠESD sukėlėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas. „Forest 4.0“ projekto lėšomis planuojama įrengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kuris leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu. Taip pat planuojama naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t. Išplėtoti moksliniai tyrimai leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu mažinant populiarėjančio „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį visuomenei“, – reziumuoja prof. dr. G. Mozgeris.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

Kauno rajono gyventojas kaltinamas išprievartavęs nepilnametę

Dėl viaduko statybos Kaune pusei paros uždarys atkarpą A1 magistralėje: numatytos laikinos apylankos

Politologė apie pamainą G. Paluckui: I. Ruginienė būtų logiškas pasirinkimas

Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero pareigų

Ministerija įpareigojo ligonines užtikrinti artimųjų atsisveikinimą su mirštančiuoju

Kristijonas Bartoševičius

K. Bartoševičius į kalėjimą nenori: apskundė teismo nuosprendį

Kaune, bare, neblaivus vyras grasino žaisliniu pistoletu

LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

Saulius Skvernelis: demokratai išeis iš koalicijos, jeigu Gintautas Paluckas liks premjeru

Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei penktadalis lietuvių

Lietuvos jaunimo bokso rinktinė varžysis pajėgiame „Brandenburg Cup“ turnyre

Rusijai nemažinant GPS signalų ir mobiliojo ryšio trukdžių, ryšiui užtikrinti ėmėsi atsako

Žemės drebėjimo prie Kamčiatkos sukeltas cunamis: pavojaus sirenos Kalifornijoje, masinė evakuacija Japonijoje, žala Rusijoje

Kauno rajone rastas medyje užstrigęs balionas, kuriuo gabenta kontrabanda

Kaune iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų

Buvęs G. Nausėdos patarėjas A. Zabarauskas apie prezidento leksiką: nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio

O. Leiputė: gyvūnų gerovės neužtikrinsime, jeigu bijosime „nuskriausti” gyvūnų kankintojus

Seime aiškinsis įtartinus Vilniaus ir Kauno žemės grąžinimo atvejus

PAGD pradėjo patikrinimą galimai moterį išprievartavusio ugniagesio atžvilgiu, jam gresia atleidimas iš darbo

Pėsčiąjį automobiliu sužalojusiam V. Matijošaičiui pareikšti įtarimai

Uodų įkandimai: nepurškite repelento ant veido ir neignoruokite alerginės reakcijos simptomų

Sumenkus saulės ir vėjo energijos gamybai praėjusią savaitę elektra brango 7 proc.

Stanislovas Buškevičius. Kovai prieš dronus – grybautojų daliniai

Lietuvė – pasaulio čempionato finale

Nei į darbą, nei į sodą – remontuoti tenka „Škodą“ (papildyta)

Pagarsėjusiam mergaičių tvirkintojui skirta laisvės atėmimo bausmė

Žiniasklaida: V. Landsbergis atsidūrė ligoninėje

Šaolino vienuolyną purto tyrimas dėl lėšų pasisavinimo

SAM: Ukrainos karo medikas vedė mokymus Lietuvos specialistams

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

Crowdfunding investicijos į NT – pavojai ir potencialas

VRM: perspėjimo apie droną pranešimas buvo suderintas su kitomis institucijomis

Šri Lanka – ne Indija! Tai visai kitas pasaulis

Taip ir neradus iš traukinio iššokusio ruso, rengiamas integruotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas

Į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido bepilotis orlaivis

Lietuvos vaikinų rinktinė iškovojo Europos jaunimo olimpinio festivalio 3×3 krepšinio auksą

Siūlys metams atidėti naujo cukraus mokesčio įsigaliojimą

Land Art festivalis Girionyse: klajonės po dykumas ir pasaulio muzika

„Prašykite ir jums bus duota“ (Mt 11, 9), – 17 eilinis sekmadienis

Grįžimas į biurus: kas iš tiesų veikia – nemokama kava, patogios kėdės ar atlyginimas?

Siūlo leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodyklių įrengimo

Virš Lietuvos užduotis vykdė iš JAV lėktuvnešio Viduržemio jūroje pakilę naikintuvai

Pažinčių programėlės: meilės medžioklė ar streso šaltinis?

Garliavoje iškils nauja kultūrinė erdvė

Socialdemokratai kirto L. Kasčiūnui: priminė ekstremistinę praeitį ir ryšius su MG Baltic

„Creditinfo“: klientų Lietuvoje duomenys yra saugūs

Sukaktis: prieš 90 m. Kaune įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas

Ukrainą remiančias sporto organizacijas pasieks 100 tūkst. eurų parama

NT investicijoms susiklostė retas derinys sąlygų – trys faktoriai, keičiantys situaciją

Atsisveikinkite su pinigine: kasdienybę užkariauja nauja mada, prie kurios prisitaiko net skeptikai

Plauksite baidarėmis šį savaitgalį? Ekspertė primena, kaip apsaugoti įrenginius

Minima skendimo prevencijos diena: vasarą įvyksta daugiausia tragedijų vandenyje

A. Valotka apgailestauja dėl savo siūlymo uždaryti rusiškas ir lenkiškas mokyklas

LSU profesorius: tarnyba kariuomenėje gerina širdies-kvėpavimo sistemos ir raumenų ištvermę

Rusija įrenginėja elektroninės kovos sistemas prie NATO sienų

Interneto trikdžiai dėl Starlink gedimo: pranešama apie visuotinius sutrikimus

Pavežėjas greit tampa įtariamuoju? (video)

Kodėl buvusios Viking žoliapjovės dabar žymimos „Stihl“ ženklu?

Kauno rajone tęsiama A. Smetonos giminės linija

Tyrimas: jau 7 000 žingsnių per dieną teigiamai veikia sveikatą

Nekontroliuojamas dirbtinio intelekto naudojimas – tiksinti bomba įmonių duomenims

Pristatyti naujai įsigyti VSAT sraigtasparniai ir bepiločių orlaivių sistema

Lietuvos vyrų rinktinė stovyklaus Stambule ir sužais rungtynes su Turkijos nacionaline komanda

Dirbtinis intelektas padeda lotynų kalbos mokslininkams iššifruoti senovės romėnų tekstus

Prašoma uždaryti S. Cichanouskajos atstovybę

Geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

Kelininkai Karaliaus Mindaugo prospekte plušės naktimis

Saugu tik atrodo: UV spinduliai veikia net pro debesis ir stiklą

Aukštieji Šančiai – nemylimas Kauno „vaikas“

R. Popovienė nenori net diskutuoti apie rusiškų mokyklų uždarymą

Kur Kaune bei Vilniuje superka metalo ir kitas atliekas

Ministerija diskutuos dėl rusų kalbos atsisakymo Lietuvos mokyklose

Gynybos inovacijos Lietuvoje: potencialas yra, sistemos – ne

Lietuvos oro gynyba. I dalis – Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė

Pacientes slapta filmavusiam ginekologui nepavyksta grįžti į darbą

Iniciatyva „Nenuleiskim kartelės“ ragins valdžią nekeisti tvarkos dėl matematikos egzamino

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 22-27 d.

Ukraina ir Afganistanas – kiek logiškos paralelės

Kaune siautėjo plėšikas

Žiniasklaida: G. Palucko Vilniuje pirktame sklype neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas

Robotikos stovykla „Harmony Park“ subūrė ukrainiečių ir lietuvių jaunimą

Sparčiai auga gaisrų rizika dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo

Rusų provokacijos tęsiasi: NATO naikintuvai kilo atpažinti orlaivių

Kauno tarybos Etikos komisija galimai seksistiniuose V. Matijošaičio pasisakymuose nieko blogo nemato

G. Paluckui gali tekt pakratyt piniginę: prašys sumokėti palūkanas už vėlavimą

Jungtinėje Karalystėje po vaiko mirties ėmėsi kovoti su dezinformacija apie skiepus

Lietuviams nepavyko tapti čempionais – 20-mečiai parveža sidabrą (video)

Ukraina užkariauja oro erdvę naudodama modernizuotą amuniciją

Prokuroras mano, kad iš traukinio pabėgusio ruso Lietuvoje nėra

Mūsų disko metiko dar vienas auksas

Voveraičių sezonas: skonis, nauda ir paruošimo paslaptys

„Marija išsirinko geriausiąją dalį“ (Lk 10, 42) – 16 eilinis sekmadienis

Prezidentūra: vienos stebuklingos priemonės, kuri padėtų išspręsti narkotikų problemą, nėra

Netesėtas R. Popovienės pažadas: sprendimų dėl gabiausių abiturientų teks palaukti

Dėl diukerio statybos – laikini eismo pakeitimai Karaliaus Mindaugo pr. ir Birštono g. sankryžoje

Kauno mariose treniruosis kariai

Savaitgalį lietus iš šalies nesitrauks, vietomis griaudės perkūnija

Skelbiama, kad Rimas Kurtinaitis jau atrinko kandidatus Europos pirmenybėms

Ar „stebuklingi grybai“ taps ilgai ieškotu jaunystės eliksyru?

Ar darbdavys gali jus trukdyti po darbo? Greitai taisyklės gali keistis

Statybų arba atnaujinimo darbai pakaunėje verda daugiau nei dvidešimtyje objektų

Tomas Čyvas

Pavilionis ar Budbergytė?

Kauno rajono gyventojas kaltinamas išprievartavęs nepilnametę

2025-07-31

Dėl viaduko statybos Kaune pusei paros uždarys atkarpą A1 magistralėje: numatytos laikinos apylankos

2025-07-31

Politologė apie pamainą G. Paluckui: I. Ruginienė būtų logiškas pasirinkimas

2025-07-31

Gintautas Paluckas atsistatydina iš premjero pareigų

2025-07-31

Ministerija įpareigojo ligonines užtikrinti artimųjų atsisveikinimą su mirštančiuoju

2025-07-31
Kristijonas Bartoševičius

K. Bartoševičius į kalėjimą nenori: apskundė teismo nuosprendį

2025-07-31

Kaune, bare, neblaivus vyras grasino žaisliniu pistoletu

2025-07-31

LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, jo pateikta informacija perduota STT

2025-07-30

Saulius Skvernelis: demokratai išeis iš koalicijos, jeigu Gintautas Paluckas liks premjeru

2025-07-30

Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei penktadalis lietuvių

2025-07-30

Lietuvos jaunimo bokso rinktinė varžysis pajėgiame „Brandenburg Cup“ turnyre

2025-07-30

Rusijai nemažinant GPS signalų ir mobiliojo ryšio trukdžių, ryšiui užtikrinti ėmėsi atsako

2025-07-30

Žemės drebėjimo prie Kamčiatkos sukeltas cunamis: pavojaus sirenos Kalifornijoje, masinė evakuacija Japonijoje, žala Rusijoje

2025-07-30

Kauno rajone rastas medyje užstrigęs balionas, kuriuo gabenta kontrabanda

2025-07-30

Kaune iš namo galimai pavogti 14,5 tūkst. eurų

2025-07-30

Buvęs G. Nausėdos patarėjas A. Zabarauskas apie prezidento leksiką: nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio

2025-07-29

O. Leiputė: gyvūnų gerovės neužtikrinsime, jeigu bijosime „nuskriausti” gyvūnų kankintojus

2025-07-29

Seime aiškinsis įtartinus Vilniaus ir Kauno žemės grąžinimo atvejus

2025-07-29

PAGD pradėjo patikrinimą galimai moterį išprievartavusio ugniagesio atžvilgiu, jam gresia atleidimas iš darbo

2025-07-29

Pėsčiąjį automobiliu sužalojusiam V. Matijošaičiui pareikšti įtarimai

2025-07-29

Uodų įkandimai: nepurškite repelento ant veido ir neignoruokite alerginės reakcijos simptomų

2025-07-29

Sumenkus saulės ir vėjo energijos gamybai praėjusią savaitę elektra brango 7 proc.

2025-07-29

Stanislovas Buškevičius. Kovai prieš dronus – grybautojų daliniai

2025-07-29

Lietuvė – pasaulio čempionato finale

2025-07-29

Nei į darbą, nei į sodą – remontuoti tenka „Škodą“ (papildyta)

2025-07-28

Pagarsėjusiam mergaičių tvirkintojui skirta laisvės atėmimo bausmė

2025-07-28

Žiniasklaida: V. Landsbergis atsidūrė ligoninėje

2025-07-28

Šaolino vienuolyną purto tyrimas dėl lėšų pasisavinimo

2025-07-28

SAM: Ukrainos karo medikas vedė mokymus Lietuvos specialistams

2025-07-28

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

2025-07-28

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos