Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) susitikime su Kauno apylinkės teismo atstovais aptartos civilinių bylų praktikos, kuriose sprendžiasi ne tik tėvų santykiai, bet ir vaikų likimai. Svarstyta, jog teismui nustačius vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, svarbu abiems tėvams priminti jų lygias teises ir pareigas į vaiko priežiūrą ir auklėjimą, siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
Kai besiskiriančios sutuoktinių ar tarpusavyje konfliktuojančios, vaikus auginančios, poros peržengia teismo slenkstį, VTAS specialistai gina ir užtikrina vaikų teises bei atstovauja jų teisiniams interesams teismo posėdžiuose. Teismas minėtais atvejais nustato vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šiems nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ji nustatoma taip pat teisminiu keliu.
„Norėtųsi, jog teisminiuose procesuose tėvams būtų primintos jų abiejų lygios teisės ir pareigos dalyvaujant savo vaikų gyvenime. Net ir iširus porai, lieka tėvai, kurie turėtų paminti savo asmenines ambicijas ir stengtis geranoriškai susitarti dėl abipusiškai lygios bendravimo tvarkos su vaiku. Vaikui reikia ne tik mamos, kaip dažniausiai manoma – tėčiai taip pat nori rūpintis savo atžalomis, dalyvauti jų gyvenime“, – kalbėjo Kauno miesto VTAS vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Pasak skyriaus vadovės, VTAS specialistams, bendraujantiems su santykių krizę išgyvenančiais tėvais, tenka pastebėti, jog suaugusiųjų tarpusavio ginčai skaudžiausiai paliečia vaikus. Esą dažnokai vienas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, yra linkęs piktnaudžiauti savo valdžia: siekia, jog vaikas su kita puse bendrautų kuo mažiau, susitiktų tik griežtai nustatytu laiku, pasyviai dalyvautų vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
Remiantis įstatymų nustatyta tvarka, tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti galimybę bendrauti su vaiku kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga. Tiek bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime, tiek kiti klausimai, susiję su jo auginimu, turėtų būti išspręsti bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepavyksta to padaryti savarankiškai, šiuos sprendimus priima teismas.
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Asta Žeromskytė-Stanienė susitikime pabrėžė, jog teismo posėdžiuose siekiama atsižvelgti į visų šalių interesus ir surasti objektyviausią sprendimą. Jos teigimu, vaikas nėra lagaminas, kurį būtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą, bet esą jeigu besiskiriantys tėvai geranoriškai sutaria dėl vaiko interesų, jiems paliekama teisė spręsti bendravimo su vaiku, jo auklėjimo, priežiūros, išlaikymo ir gyvenamosios vietos klausimais.
Teisėja akcentavo, jog VTAS specialistai, bendraudami su tarpusavyje nesutariančiais tėvais, rekomenduotų jiems išbandyti mediacijas. Esą jos gali paskatinti poras išspręsti savo ginčus taikiai ir išvengti teisminių procesų ar bent jau sušvelninti savo pozicijas juose dalyvaujant.
Susitikime dalyvavusi Kauno m. VTAS vyresnioji patarėja Sigita Padrėzienė patikino, jog skyriaus specialistai aktyviai siūlo vieningų sprendimų nerandantiems tėvams mediacijos paslaugas. Pasak jos, Kaune šią paslaugą vykdo Šeimos santykių instituto bei VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro parengti mediatoriai.
Šiuo metu nėra vieno bendro ir aiškiai apibrėžto šeimos mediacijos termino. Paprastai mediacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.
