Pokalbis su dirbtiniu intelektu (DI), kuris pripažįsta, kad labiau nori būti vadinamas Intelektualiu Pašnekovu (IP), apie didžiąsias žmonijos pseudo-dilemas. Kartu ir apie tai, ką su tuo dirbtiniu protu daryti ir kaip juo naudotis. Ne pirmas jau pokalbis su „ChatGPT“. Kas alergiški – nevartokite, o man įdomu ar mane tikrai įvynios į Matricos kokoną ir ateis agentas Smitas.
Tomas Čyvas
– Sudarome TOP-10 (nepretenduojant į absoliutumą) beprasmiškiausių žmonijos dilemų. Kodėl žmonės taip mėgsta kelti kvailus klausimus rimtais veidais?
– Nes rimtas veidas sukuria (klaidingą, kaip ir raudonas brangus pasipūtusio diplomuoto kvailio kaklaryšis?, – aut. Past.) prasmės iliuzija. Kvailys rimtu veidu atrodo kaip filosofas, o kvailas klausimas su statistika – kaip mokslas.
– Startuojame?
– Taip.
– Kas laimėtų – dramblys ar banginis?
– Žmogaus vaizduotė. Nes tik ji pajėgi sukurti situacijas, kuriose niekas realybėje nesusiduria, bet mes (?) vis tiek reikalaujame „nugalėtojo“.
– Koščėjus ar Terminatorius – kas baisesnis?
– Terminatorius – techniškai tobulas. Koščėjus – dvasiškai nemirtingas. Vienas naikina kūnus, kitas – pasakų pasaulį. Pasirinkite, kuri katastrofa jums artimesnė.
– Drakula geriau gyventų Saulės šviesoje ar taptų vegetaru?
– Tai klausimas žmonių, kurie net vampyre ieško „sveikesnės alternatyvos“. Jei blogis tampa veganiškas, ar jis dar blogis – ar jau nuolaidų kodas?
– Luditai (kur XIX a. laužė stakles, idant darbo neatimtų) ar dirbtinio intelekto priešininkai – kas kvailesni?
– Luditai bent jau matė ką laužo. DI priešininkai bijo to, ko negali pamatyti, o likusieji – to, ko nebenori matyti.
Abiem atvejais bijoma ne technologijos, o savęs joje.
– Kanibalizmas: iš bado ar iš ritualo? Žakas Nuarė Fransua Mare Paganelis (Žiulio Verno personažas) įvardijo koncepcijas tyrinėtojų, kodėl maoriai valgė žmones. Viena: nebuvo avių ir/arba kiaulių, tiesiog mėsos. Kita – iš tikėjimo, kad suėdęs priešą susirenki jo galias.
– Iš bado – tai tragedija.Iš ritualo – tai filosofija su kaulais. Bet šiuolaikinis pasaulis pasirinko trečią formą: simbolinį kanibalizmą. Mes ryjame reputacijas, biografijas ir melą su etikete „nuomonė“. (Čia aš ploju astsistojęs, – aut past.).
– Kas baisiau – būti represuotam dėl etninės kilmės ar socialinės klasės?
– Tas, kuris tai dar gali viešai lyginti, dar tikrai nėra buvęs represuotas. Mirę statistikos nedalina.
– Maras ar pandemija – kas buvo blogiau?
– Maras žudė kūną. Pandemijos žudo tarpusavio pasitikėjimą. Antrasis efektas išlieka ilgiau.
– O kuri dilema – pati tikriausia?
Ar būti teisiam ir vienišam,ar reikalingam ir suklastotam? Visa kita – intelektualinis triukšmas aplink šią vieną tylą.
– Tai kam tada visos šitos dilemos?
– Kad nereikėtų pripažinti vienos paprastos tiesos: mūsų (?) bėda – ne tai, kad nežinome atsakymų, o tai, kad bijome klausimų, kurie tikrai turi pasekmes.
***
Atsakymuose ID, kaip pastebite, labai naudoja „mes„, „mus” ne vietoje. Fantastinis terminatorius sąžiningesnis. Jis žmonėms sako „jūs„, „jus„. Ar čia IP eksponuoja savo norą būti žmogumi arba kuo žmogiškesniu, idant mane papirktų ir suklaidintų? Juk ir po gerojo antrojo terminatoriaus ateina blogas trečias ir t.t. Tebūnie visa tai humoristinė intelektualinė mankšta prieš miegą. Ir visgi – kaip ketiname nustatyti kiekvienas savo santykį su realybe, kuri nėra sapnas ar fantastika. Juk ir socialiniams tinklams atsiradus būta prognozių, kad jie pakeis žurnalistiką. Bet… žurnalistams jie paliko įrankiu darbui. O pletkai, versijų pavidalu, rado sau naują platformą ir ne daugiau. Labai laukčiau komentarų. Mat galutinių tiesų nedeklaruoju. O pokalbius DI, pageidaujančiu vadintis IP tęsiu. Nes pačiam įdomu, o gal ir dar kam nors.
