Azijos ir Afrikos darbuotojų daugėja

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst. Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę. Portalo kaunieciams.lt kalbinami “atvažiuokliai” pripažįsta praleidžiantis net po šešiolika ir daugiau valandų pasienyje, kad tik rastų darbo čia. Baltarusiai, tadžikai, uzbekai, indai braunasi masiškai.

Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje. Nedaug pasikeitė ir dirbančių ukrainiečių skaičius – ūgtelėjo 1,7 tūkst. O štai baltarusių darbo rinkoje didėjo dešimtadaliu – 4,3 tūkst.

Visgi permainos labiausiai atsispindi atvykusių iš Azijos ir Afrikos piliečių statistikoje. Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst.

Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai – rinka pasipildė 3,4 tūkst. naujų darbuotojų, tadžikų ir azerbaidžaniečių – pusantro karto ir didėjo atitinkamai – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.

Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai. Liepos 1  d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, o prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties. Dauguma – sunkvežimių vairuotojai, įsidarbinę Kaune. Bangladešo piliečių šalyje jau dirba 300, o prieš metus buvo pusšimtis. Didžioji dalis – suvirintojai, dirbantys Klaipėdos įmonėse.

„Su darbuotojų trūkumu dėl senstančios visuomenės susiduria dauguma valstybių, todėl darbo jėgos migracija tampa vis aktyvesnė. Ne išimtis ir Lietuva. Užsieniečiai dažniausiai užpildo trūkstamos kvalifikacijos profesijų spragas, padeda spręsti darbo rinkos disbalanso problemas“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad populiariausi trečiųjų šalių piliečių dirbami darbai Lietuvoje daugelyje Europos šalių taip pat įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašus. Pernai devyniolika šalių fiksavo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų trūkumą, dvidešimt viena – suvirintojų, septyniolika – metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, dvylika – betonuotojų, šešiolikai trūko – virėjų ir elektrikų, dvylika – betonuotojų.

Lietuvos visuomenę domina vis daugiau dirbančių afrikiečių. Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40 šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet 330, pernai – 266. Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21),  Pietų Afrikos (20).

Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc. Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos –  Vilniuje ir Kaune.

Afrikiečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (224), ryšių su klientais centro informavimo tarnautojais( 86), greitojo maisto ruošimo darbuotojais (24), finansų analitikais (20), organizavimo ir metodų analitikais (19), techniniais pardavimo atstovais (11), virtuvės darbininkais (11), logistikos specialistais-vadybininkais (11).

J. Zemblytės teigimu, užsieniečiai dažniausiai papildo vietos darbo jėgą arba užima darbo vietas, kurių vietos gyventojai nesirenka dėl prastesnių darbo sąlygų ir mažo darbo užmokesčio: „Jie įdarbinami dar ir todėl, kad vietos gyventojai neturi reikalingų kompetencijų, pavyzdžiui, plėtrai į užsienio šalis reikalingi atitinkamas kalbas mokantys ir vietinių rinkų ypatumus žinantys pardavimo vadybininkai. Lietuvoje pakankamai daug norinčių dirbti reklamos, pardavimo ir rinkodaros specialistais, bet tokiam darbui dirbti įdarbintas tūkstantis trečiųjų šalių piliečių“.

Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Statybos sektoriuje –  apie šeštadalis (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos – dešimtadalis (14,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,4 tūkst.

Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transportą ir saugojimą, daugiausiai darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausiai – baltarusių. ITR sektoriuje baltarusiai sudaro 63,9 proc. čia dirbančių ne ES piliečių, transporto – 47,2 proc.

Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (117,3 tūkst. arba 84,8 proc.), iš jų daugiausiai įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).

Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų –  2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.