2020 10 15
Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Tai visiškai naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla pasinaudoti parama veiklos rizikoms valdyti.
„Žemės ūkyje nuolat susiduriama su įvairiomis rizikomis ir nenumatytomis aplinkybėmis, todėl toks savanoriškas rizikos valdymo įrankis padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas, o atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Šiuo metu žemdirbiai, siekdami sumažinti įvairias žemės ūkio veiklos rizikas, turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslauga, tačiau ji padengia tik dalį rizikų (augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų). Iš fondo lėšų be minėtų rizikų, bus galima kompensuoti ir kitus pajamų praradimus, atsiradusius dėl rinkų svyravimo ir kitų nenumatytų aplinkybių.
Reikalavimai žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimui
Savanoriškais pagrindais žemės ūkio rizikos valdymo fondą galės steigti ne mažiau kaip 5 žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys.
Fondas turės būti parengęs veiklos taisykles, nustatančias fondo lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą, įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą, tapimo fondo nariu ir išėjimo iš jo sąlygas, informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą, prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas, taip pat narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), taip pat – parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų, juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei kitos teisėtai įgytos lėšos.
Narių prarastų pajamų kompensacija galės būti mokama įvertinus gautą valstybės ir ES paramą ir negalės viršyti prarastų pajamų dydžio.
Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, ES fondų lėšų būtų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršytų 30 procentų atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų.
Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis būtų kompensuojama ne daugiau kaip 70 procentų pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris nutraukė veiklą, lėšos grąžinamos fondo nariams proporcingai jų sumokėtiems įnašams. Gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastoms pajamoms kompensuoti nepanaudotos paramos lėšos grąžinamos į Lietuvos biudžetą.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo jo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc. intensyvumu) galės būti finansuojamos iš Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP), o vėlesniais metais – iš sukauptų lėšų. Kaip ir kitų KPP priemonių paramą, fondus administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Poįstatyminiai teisės aktai turi būti parengti iki 2021 metų pabaigos ir jie bus derinami su ateinančio finansinio laikotarpio reglamentais.
