Beveik 900 žmonių Lietuvoje dar gauna atidėtą pensiją – jie pasinaudojo nuo 1995 metų galiojančia galimybe tam tikrą laiką, bet ne ilgiau negu penkerius metus, neimti jau priklausančios pensijos dirbant ir gaunant pajamų.
Šiems gyventojams, kaip kompensacija, leista paskui, pradėjus gauti pensiją, šiek tiek ją pasididinti – už kiekvienus pensijos neimtus metus po 8 procentus.
Tai reiškia, kad iš viso po penkerių pensijos neėmimo metų, ją galima pasididinti 40 procentų.
Kaip BNS sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė atidėti pensiją atsirado galimybė tada, kai dirbantiems pensininkams būdavo mokama ne visa pensija.
„Tuo metu (nuo 1995 metų – BNS) tai buvo aktualiau, nes iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo (kad pensijos mažinimas dirbantiems pensininkams prieštarauja Konstitucijai – BNS), kol buvo pensijų ribojimas, žmogus ne tiesiog prarasdavo dalį pensijos dirbdamas, o atsidėdavo jos mokėjimą sąmoningai ir pasididinti galėdavo“, – BNS teigė ministerijos atstovė.
Pasak jos, pensijų atidėjimo tvarka galioja iki šiol, nors nuo 2003 metų tai finansiškai nebeapsimoka. „Sodra“ sako, kad žmonių, kurie dar ir dabar atsidėtų pensiją, pasitaiko, bet itin retai. Ir jų motyvai labai skirtingi ir vienetiniai.
„Žmonės, pavyzdžiui, gali gyventi užsienyje, tose valstybėse, kur pagal jų teisės aktus dar negali gauti pensijų ar pensijinio pobūdžio išmokų“, – vieną iš priežasčių nurodė I. Buškutė.
„Sodros“ Pensinių išmokų skyriaus vedėja Jovita Litvaitienė sako, kad paprastai atidėti pensijos skyrimą ar mokėjimą prašo žmonės, kurie sulaukę senatvės pensijos amžiaus toliau tęsia darbą, o jų pajamos pasiekus pensinį amžių nesumažėja, o kartais net padidėja.
„Tikėtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės atideda pensijos skyrimą ar mokėjimą – noras gauti didesnę pensiją tuo metu, kai pensija taps vienu iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių“, – nurodė J. Litvaitienė.
I. Buškutė pabrėžė, kad 2016 metais, kai buvo keistas Darbo kodeksas ir tvirtinamas socialinis modelis, buvo diskusija ir dėl atidėtų pensijų reikalingumo.
„Buvo daryti skaičiavimai, koks (kompensacinis – BNS) procentas turėtų būti, buvo išskaičiuota, kad 8 proc. iš tikrųjų yra optimalus“, – BNS teigė I. Buškutė.
„Sodra“ BNS nurodė, kad atidėtą senatvės pensiją dabar gauna 893 žmonės.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė