2020 11 30
Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar trims vertinimui pateiktoms koncepcijoms. Šį kartą investicijų sulauks švietimo, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriai.
Dėl technologinės pažangos ir inovacijų, globalių ekonomikos pokyčių didėja informatikos ir informatikos inžinerijos (IRT) specialistų paklausa. Nepaisant didelės paklausos ir rinkos teikiamų galimybių įsidarbinti, statistiniai duomenys rodo, kad studijas sėkmingai baigia tik apie pusė jas pradėjusių studentų. Universitetuose šias studijas laiku baigia 50 proc., kolegijose – 45 proc. studentų.
Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis Investicijų komitete teigė, jog siekiant pokyčių būtina diegti ir plėtoti efektyvias ir kompleksines IRT studentų nubyrėjimo mažinimo prevencijos priemones.
Anot veiksmo plėtotojų, nebaigtos studijos yra kompleksinis reiškinys, priklausantis nuo įvairių veiksnių, tačiau lemiamais įvardijami nepakankamos iki studijų sukauptos kompetencijos ir netinkamas informuotumas apie pasirenkamas studijas. Aukštųjų mokyklų pastangos spręsti šią problemą turi būti orientuotos į studijų nutraukimo stebėsenos ir valdymo sistemų kūrimą bei vystymą, formuojant šias sistemas iš konkrečių priemonių, pritaikytų pagal studijų nutraukimo rizikos veiksnius ir tikslines grupes.
Akademinė parama, platus paslaugų studentams spektras ir studijų proceso pokyčiai gali padėti pritraukti motyvuotus studentus, o jau studijuojančius paskatinti kryptingai siekti karjeros IRT srityje.
Atsinaujinančioje energetikoje – daugiau vėjo
Atsinaujinanti energetika šiandien iš inovacijų jau yra virtusi įprasta atsakingo vartojimo preke. Energetikos ministerijos atstovai tikisi naujomis investicijomis Baltijos jūros Lietuvos jūrinėje teritorijoje plėtoti vėjo elektrines.
Projektas leis paruošti visus reikiamus tyrimus ir dokumentaciją tolimesniam vėjo jėgainių plėtojimui jūroje. Tai sudarys galimybes pritraukti daugiau kaip 1 mlrd. eurų privačių investicijų. O naujajam vėjo parkui pradėjus veikti, privatūs klientai Lietuvoje turės daugiau galimybių savo namuose naudoti vietinę aplinkai draugišką elektros energiją. Tai padės sumažinti importuojamos elektros dalį, leis užsitikrinti energetinį nepriklausomumą ir sumažins tarptautinių elektros rinkų svyravimų riziką.
Skaičiuojama, kad 700 MW vėjo elektrinių parkas pagamins 2,5-3 TWh per metus, o tai reiškia, kad naujasis parkas padės užsitikrinti iki 25 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio. Iki 2030 m. atsinaujinančių išteklių energija šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos balanse turi sudaryti ne mažiau kaip 45 proc.
Skaitmeninės inovacijos sveikatos priežiūros sistemos tobulinimui
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Investicijų komitete teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir įvairių sveikatos srities inovacijų paklausa ženkliai didėja. O užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą bus iššūkis ne tik kiekvienos gydymo įstaigos bet ir valstybės mastu.
Anot veiksmo plėtotojų, skaitmeninės technologijos atvėrė naujas galimybes naudoti dirbtinio intelekto (DI) sistemas įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Duomenų mokslo ir DI pagrindu kuriamos inovatyvios pacientų stebėsenos ir klinikinių sprendimų palaikymo sistemos, pranokstančios žmogaus gebėjimus apdoroti milžiniškus informacijos kiekius.
Dėl šios priežasties svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų sveikatos priežiūros paslaugas maksimaliai efektyviai teikti nuotoliniu būdu panaudojant informacines ir ryšių technologijas.
„Investicijų komitete patvirtintos koncepcijos toliau deda pagrindus inovacijų plėtrai. Trijų didžiųjų Lietuvos ligoninių duomenų skaitmenizavimas ir dirbtinio intelekto pasitelkimas ateityje turėtų virsti ir kitose ligoninėse pritaikomu sprendimu tam, kad pacientai visoje šalyje galėtų gauti kokybiškas paslaugas, o ligoninėse kaupiami šimtai tūkstančių duomenų įrašų būtų naudojami medicinos ir mokslo pažangai. Vėjo jėgainių parkas leis mums sparčiau siekti užsibrėžtų tvarios energetikos tikslų. Studentų stebėsenos sistema pradėta taikyti vienos krypties studijų programoje, ilgainiui galės būti pritaikyta ir kitose studijose bei taip prisidėti prie reikalingų švietimo sistemos reformų, kad moksleiviai studijas rinktųsi motyvuotai, o pasirinkę savo kelią gautų ne tik kokybišką bei jų poreikius atitinkantį išsilavinimą bet ir pabaigę studijas dirbtų aukštą pridėtinę verte kuriančiose darbo vietose“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA