Šiuolaikinėje intensyviai besivystančioje verslo aplinkoje aukšto lygio vadovams tenka didžiulė atsakomybė ir įvairūs iššūkiai, kurie veikia ne tik jų profesinius pasiekimus, bet ir sveikatą. Remiantis pasauliniu „Gallup“ tyrimu, net 59 proc. vadovų teigia, kad patiria nuolatinį stresą darbo dienų metu, o 44 proc. jaučia perdegimo simptomus bent kartą per savaitę. „Žmogus, patiriantis psichikos sveikatos problemų, labiau linkęs susirgti ir kitomis ligomis“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė, pabrėždama streso įtaką vadovų sveikatai.
Psichologė psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė pastebi, kad vis daugiau Lietuvos vadovų ieško psichologinės pagalbos: „Greitai kintanti verslo aplinka ir augantis darbo tempas skatina vadovus kreiptis į psichologus. Jie suvokia, kad nuolatinis stresas neigiamai veikia jų emocinę sveikatą ir asmeninę gerovę“.
Ji pažymi, kad emocinė izoliacija bei stresas gali sukelti perdegimą, depresiją ir kitas psichologines problemas.
„Affidea Lietuva“ dirbanti šeimos gydytoja E. Šukė įvardija dažniausius sveikatos sutrikimus, susijusius su ilgalaikiu stresu: aukštą kraujospūdį, virškinimo problemas ir net onkologines ligas.
„Nuolatinis stresas yra viena didžiausių grėsmių sveikatai. Pradžioje jis gali atrodyti kaip laikinas diskomfortas, tačiau ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos ar virškinimo sutrikimai“, – pabrėžia gydytoja.
Stresas – vadovų kasdienybė
Vadovų nerimo lygis paprastai yra aukštesnis nei vidutinio darbuotojo dėl aukštesnio atsakomybių lygio. Pasak psichologės psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, vadovai nuolat patirdami didelį spaudimą ir atsakomybę, neretai gali susidurti su emociniu išsekimu, darbo efektyvumo mažėjimu ar motyvacijos stoka. O nerimas tampa vadovų kasdieniu palydovu.
„Stresas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vadovai ieško psichologinės pagalbos. Jie susiduria su nuolatiniu nenuspėjamumu, ilgomis darbo valandomis, finansine atsakomybe, būtinybe visada būti pasiekiamiems. Vadovai taip pat susiduria su poreikiu priimti sudėtingus sprendimus ir valdyti konfliktus. Tokios situacijos gali sukelti nuolatinę įtampą ir nerimo reakcijas, o kartais net peraugti į emocinę krizę, perdegimą“, – sako ji.
Sveikas vadovas – efektyvūs rezultatai
Nepaisant gajos stigmos, kad vadovas turi atrodyti „stiprus“, vis daugiau Lietuvos vadovų supranta rūpinimosi sveikata svarbą. 2024 m. duomenimis, psichologų paslaugų poreikis tarp vadovų išaugo net 40 proc., lyginant su ankstesniais metais.
„Tendencijos rodo pozityvų pokytį. Verslo aplinkoje tampa įprasta rūpintis ne tik įmonės sėkme, bet ir vadovo asmenine gerove, nes tai tiesiogiai veikia organizacijos efektyvumą“, – teigia L. Bagdonavičienė.
Kad vadovų sveikata būtų tikrinama reguliariai ir kokybiškai, Lietuvoje pradedami siūlyti specializuoti sveikatos patikrinimo paketai, skirti būtent aukščiausios grandies vadovams.
„Aktyviai bendradarbiaudami su Lietuvos įmonėmis, siekiame pagerinti vadovų sveikatos priežiūrą – taupant jų laiką ir užtikrinant kokybę. Esame vieni pirmųjų šalyje pradėję siūlyti šią paslaugą. Visa procedūra užtrunka apie 3–4 valandas“, – pasakoja „Affidea Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros direktorė Vesta Krungolcienė.
Ji paaiškina, kad tokios patikros metu įvertinami individualūs vadovų poreikiai ir rizikos veiksniai. Sveikatos patikros programą sudaro: konsultacija su šeimos gydytoju ir pagrindiniai kraujo tyrimai, kardiologo, oftalmologo, dermatologo ir kineziterapeuto konsultacijos, pagal poreikį atliekami skiepai ir papildomi tyrimai.
„Visi tyrimai atliekami greitai, o rezultatai ir specialistų išvados pateikiami per trumpą laiką. Tokios reguliarios patikros gali užkirsti kelią ilgalaikio streso sukeltoms sveikatos problemoms“, – pastebi gydytoja E. Šukė.
