2021 11 16
Antradienį Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kurios numato nuo 2023 m. didinti mokestį už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne ir išplėsti mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą.
Kaip pateikdamas pataisas sakė Simonas Gentvilas, sąvartynas gali ir turi būti pati nepatraukliausia atliekų šalinimo alternatyva, nes jau ir dabar sudarytos sąlygos sąvartynuose nešalinti gyventojų komunalinių atliekų.
„Kiekvienas gyventojas vidutiniškai išmeta apie 400 kg atliekų per metus. Šį srautą daugiausia sudaro pakuočių atliekos, kurioms perdirbti savivaldybėse yra išplėtota sistema. Didmiesčiuose nuo 2022 m. pradėsime surinkinėti maisto atliekas, kurios irgi nebepateks į sąvartynus. Kita dalis mišrių, sunkiai išrūšiuojamų atliekų patenka į deginimo įrenginius. Sudeginus 5 tonas tokių atliekų, susidaro 1 tona pelenų, kuriuos Kelių direkcija naudos gruntui stabilizuoti tiesiant kelius. Taigi dar kuri gyventojų atliekų dalis turėtų keliauti į sąvartynus? Atsakingai atsakau: ne kažin kas“, – pažymėjo Simonas Gentvilas.
Kaip matyti pagal 2020 m. rezultatus, pasak ministro, sąvartynuose šalinama 17 proc. komunalinių atliekų. Siekis – 5 proc., todėl sąvartynai turėtų tapti galutine alternatyva tik toms atliekoms, kurių neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti.
Priėmus pateiktas pataisas, mokesčio tarifas už nepavojingųjų atliekų šalinimą sąvartyne padidėtų nuo 10 iki 50 eurų už toną. Net ir nustačius tokį tarifą, Simono Gentvilo žodžiais, Lietuva vis tiek liktų pigiausių sąvartynų šalis. Kaimyninėse valstybėse sąvartyno mokestis yra didesnis: Latvijoje – 65 Eur/t, Lenkijoje – 61 Eur/t, Estijoje nuo 2022 m. – 90 Eur/t. Jeigu Lietuvoje būtų įvestas 50 eurų mokestis, jis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros – tokios, kuri dabar vyksta Kėdainiuose, besiplečiant Zabieliškio sąvartynui, kuris auga prieš pačių kėdainiečių ir regiono gyventojų interesus. Be to, padidintas sąvartyno mokestis padėtų užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių.
Pataisos numato į mokėtojų už aplinkos teršimą sąrašą įtraukti ir subjektus, eksploatuojančius organinius tirpiklius naudojančius įrenginius. Tokių įrenginių savininkai ir veiklų vykdytojai, kurių Lietuvoje dabar yra 117, būtų priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius, ir tai paskatintų juos pereiti prie labiau ekologiškų alternatyvų.
Pateiktos įstatymo pataisos sudarytų palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, skatins tas ekonomikos veiklas, kurios prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, geba efektyviausiai paversti atliekas žaliavomis kito gaminio ar produkto gamybai.
Pritarus įstatymo pataisų projektui po pateikimo, jį svarstys Seimo Aplinkos apsaugos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Svarstyti Seimo posėdyje planuojama gruodžio 16 d.
