2021 03 18
Ketvirtadienį vykstančiame neformaliame ES Aplinkos Tarybos posėdyje valstybių narių ministrai ir kiti aukšti pareigūnai keičiasi nuomonėmis apie naująją prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir Europos žalinimą, taip pat diskutuoja dėl baterijų ir jų atliekų reglamento.
Lietuva deklaruoja, kad teikiant postūmį žaliajai pertvarkai, vyriausybių tikslus būtina sustiprinti reformomis, ypač aplinkosaugos mokesčių srityje, ir palaipsniui atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų, ypač iškastiniam kurui.
Aplinkos Tarybos posėdyje, kuriame ketvirtadienį su ES kolegomis diskutuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viena svarbiausių temų – neseniai paskelbta ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kuri padės pasiekti ambicingąjį ES tikslą iki 2050 m. sukurti klimatui neutralią ekonomiką.
Atsižvelgus į Paryžiaus susitarimą ir Europos klimato kaitos įstatymo pasiūlymą, strategija turėtų sustiprinti prisitaikymo gebėjimus, sumažinti neigiamų klimato kaitos padarinių pasekmes. Ji nurodo, kaip tobulinti žmonių gyvenimo sąlygas, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, plėsti tvarų žemės ūkį.
Lietuvos nuomone, ES atsparumo klimato kaitai gairės, nauji prisitaikymo sprendimų standartai ir kriterijai ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, pastatų statybai ir renovacijai prisidėtų prisitaikant prie klimato kaitos.
Be to, Lietuva teigiamai vertina naują Komisijos pasiūlymą dėl baterijų atliekų, kuris padės siekti Žaliojo kurso tikslų, reaguoti į rinkos pokyčius ir spartinti technologijų pažangą. Užtikrinant žiedinius principus baterijų sektoriuje ir mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai, bus didinama gamintojo atsakomybė, surinkimo įpareigojimai, perdirbimo veiksmingumo tikslai. Lietuva į tikslus siūlo įtraukti ir lengvųjų transporto priemonių baterijas.
