2021 06 09
Analizė: kaip savivaldybės perskirstė piniginei socialinei paramai teikti skirtas lėšas
Praėjusiais metais piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, t. y. socialinei pašalpai, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms, kredito ir palūkanų įmokoms apmokėti, socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais iš viso buvo skirta 254,94 mln. eurų. Kaip ir kasmet, savivaldybių biudžetams skirta 223,3 mln. eurų, o siekiant sušvelninti koronaviruso pandemijos padarinius, papildomai skirta 31,64 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 56,04 tūkst. žmonių, t. y. apie 2 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 13,25 proc., t. y. nuo 64,6 iki 56,04 tūkst. asmenų, 7,48 proc. sumažėjo ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti – nuo 63,35 iki 58,61 mln. Eur.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 93,7 tūkst. asmenų, t. y. 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas žmonių skaičius sumažėjo 22,2 proc., t. y. nuo 120,5 iki 93,7 tūkst. asmenų, išlaidos sumažėjo 28,7 proc. – nuo 18,45 iki 13,15 mln. Eur.
Kita dalis lėšų atiteko kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (6 mln. Eur), piniginei socialinei paramai išimties tvarka (1,5 mln. Eur), socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais – 12,28 mln. Eur.
Dėl koronaviruso pandemijos kilusios suirutės darbo rinkoje ir įvestų naujų pagalbos priemonių dirbantiems, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, 156,3 mln. eurų (69,99 proc. skirtų lėšų) buvo nepanaudota piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, tačiau šias lėšas savivaldybės perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.
Perskirstydamos šias lėšas savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė finansuoti socialines paslaugas, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams. Liko neperskirstyta – nenukreipta jokioms socialinės apsaugos sritims – 6,9 mln. eurų. Šias lėšas savivaldybės perkėlė į 2021 m. biudžetą. Jas savivaldybės panaudos 2020 m. pradėtų vykdyti, bet dėl koronaviruso pandemijos laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.
2020 m. mažiausiai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti, panaudojo: Šiaulių m. sav. (15,86 proc.), Alytaus m. sav. (16,34 proc.), Šilutės r. sav. (18,07 proc.), Mažeikių r. sav. (18,41 proc.), Utenos r. sav. (19,96 proc.), Telšių r. sav. (21,21proc.), Širvintų r. sav. (21,39 proc.), Kupiškio r. sav. (21,57 proc.), Švenčionių r. sav. (23,31 proc.), Kretingos r. sav. (23,54 proc.).
SOCIALINĖS APSAUGOS SRITYS, KURIOMS SAVIVALDYBĖS PERSKIRSTĖ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI NEPANAUDOTAS LĖŠAS
Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims, įtvirtintoms įstatyme.
Vykdydama stebėseną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti panaudojimo analizę. Ministerijos atlikta analizė remiasi 60 savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2020 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kurias pagal įstatymą savivaldybės gali perskirstyti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti.
Tai reiškia, kad 156,3 mln. eurų buvo galima perskirstyti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
1 VIETA. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ FINANSAVIMAS, JŲ INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMAS BEI PLĖTRA – 50,67 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 32,42 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose, bendruomeninių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų kokybės gerinimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,4 proc.), Zarasų raj. (77,4 proc.), Kretingos raj. (76,8 proc.), Švenčionių raj. (72,2 proc.), Pasvalio raj. (72,0 proc.), Skuodo raj. (71,6 proc.), Neringos (71,2 proc.), Panevėžio raj. (69,8 proc.), Ignalinos raj. (69,2 proc.), Jonavos raj. (64,0 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė tik Klaipėdos miesto savivaldybė.
Geroji praktika:
Druskininkų savivaldybė finansavo naujų savarankiško gyvenimo namų projektavimo darbus.
Kaišiadorių r. savivaldybė stato ir įrenginėja nakvynės namus su savarankiško gyvenimo kambariais socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Kelmės r. savivaldybė finansavo globos namų pastato rekonstrukciją.
Šiaulių r. savivaldybė skyrė lėšas laikino atokvėpio paslaugai šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei prižiūrintiems senyvo amžiaus žmones.
Panevėžio m. savivaldybė lėšas skyrė kompleksinių socialinių paslaugų teikimui.
Alytaus r. savivaldybė lėšas skyrė daugiatikslių plėtros projektų finansavimui.
2 VIETA. ŠEIMOJE IR BENDRUOMENĖJE TEIKIAMA PAGALBA VAIKAMS, NEĮGALIESIEMS, SENYVIEMS ŽMONĖMS IR JŲ ŠEIMOMS – 39,89 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 25,52 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima pagalbą ir socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims, budinčių globotojų, socialinių globėjų, šeimynų veiklos finansavimą, lėšas pagalbos organizavimui įtėviams ir vaikus globojančioms šeimoms, bendruomeninių šeimos namų, bendruomeninių vaikų namų veiklai, socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių užimtumo skatinimo priemonių finansavimą, paslaugų teikimą žmonėms namuose, išmokas globėjams, globojantiems be tėvų globos likusius vaikus, vaikų dienos centrų plėtrą, veiklų finansavimą, mokinių nemokamą pavėžėjimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Šiaulių m. (67,6 proc.), Vilkaviškio raj. (67,1 proc.), Marijampolės raj. (60,2 proc.), Kauno m. (59,0 proc.), Varėnos raj. (56,0 proc.), Šiaulių raj. (54,3 proc.), Mažeikių raj. (48,7 proc.), Kazlų Rūda (46,7 proc.), Klaipėdos raj. (45,8 proc.), Lazdijų raj. (41,9 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė Birštono ir Neringos savivaldybės.
Geroji praktika:
Elektrėnų r. savivaldybė finansavo palydimosios globos paslaugas jaunuoliams po institucinės globos.
Lazdijų r. savivaldybė finansavo vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programas bei asmeninio asistento paslaugas.
Molėtų r. savivaldybė suteikė paramą ir pagalbą šeimoms ir vaikams ruošiantis eiti į pirmąją klasę, nepriklausomai nuo šeimos materialinės padėties.
3 VIETA. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGŲ GERINIMAS, DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS – 20,77 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 13,29 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimo didinimą, bet ir darbui reikiamos įrangos įsigijimą, patalpų remontą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Klaipėdos m. (56,2 proc.), Palangos m. (48,2 proc.), Šilalės raj. (40,6 proc.), Elektrėnų raj. (33,4 proc.), Vilniaus m. (32,5 proc.), Kauno raj. (32,4 proc.), Biržų raj. (31 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė Birštono ir Jurbarko raj. savivaldybės.
Geroji praktika:
Kupiškio r., Marijampolės r., Ukmergės r., Utenos r., Molėtų r. savivaldybės kompensavo transporto išlaidas darbuotojams.
4 VIETA. FINANSINĖ PARAMA, SKIRTA SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMUI – 9,49 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 6,07 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima nemokamo maitinimo organizavimą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms bei mokiniams, papildomos paramos teikimą, pavyzdžiui, gaisro, ligos atveju, jaunuolių iš nepasiturinčių šeimų studijų rėmimą, finansinę paramą šeimoms gimus kūdikiui (vienkartinė išmoka, kūdikio kraitelis), pagalbos pinigus globėjams, mokesčių už komunalines paslaugas kompensavimą nepasiturintiems gyventojams, asmenims su negalia, senjorams, ikimokyklinio ugdymo išlaidų kompensavimą, mokestį už darželį socialiai remtinų šeimų vaikams ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Tauragės raj. (23,8 proc.), Druskininkų (18,2 proc.), Radviliškio r. (17,6 proc.), Rietavo (16,5 proc.), Kazlų Rūdos (14,6 proc.), Rokiškio r. (14, 0 proc.), Utenos r. (13,7 proc.), Jurbarko r. (13,2 proc.), Vilniaus r. (13,1 proc.), Šakių r. (13,1 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai visai neskyrė Anykščių, Biržų, Ignalinos, Skuodo, Varėnos rajonų ir Neringos savivaldybės.
Geroji praktika:
Birštono, Visagino, Druskininkų, Šilalės raj., Pakruojo raj., Kėdainių raj., Šakių raj., Tauragės raj., Rietavo savivaldybės suteikė paramą gabius moksleivius ir studentus, iš nepasiturinčių šeimų.
Birštono, Jonavos raj., Joniškio raj., Kalvarijos raj., Kauno m., Kėdainių raj., Pagėgių, Panevėžio raj., Šiaulių raj. ir miesto, Tauragės raj., Utenos raj., Zarasų raj. savivaldybės skyrė finansinę paramą šeimoms, gimus kūdikiui (vienkartinę išmoką, kūdikio kraitelį).
5 VIETA. SOCIALINĘ RIZIKĄ PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ IR ASMENŲ REABILITACIJA BEI INTEGRACIJA – 7,33 mln. eurų
Šiai sričiai savivaldybės skyrė 4,69 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima socialinės priežiūros paslaugų (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) teikimą socialinę riziką patiriantiems asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus, būtinąsias paslaugas esantiems krizinėje situacijoje, laikinojo apgyvendinimo paslaugų teikimą (krizių centrų veiklos, nakvynės namų veiklos finansavimas), vaikų ir jaunimo socializacijos programas: vasaros poilsio stovyklas socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams, dienos užimtumo paslaugas ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Pagėgių raj. (30,8 proc.), Vilniaus raj. (25,1 proc.), Šiaulių m. (22,7 proc.), Rokiškio raj. (21,4 proc.), Utenos raj. (18,3 proc.), Elektrėnų (11,5 proc.), Klaipėdos raj. (11,2 proc.), Plungės raj. (11,1 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė 23 savivaldybės.
Geroji praktika:
Visagino savivaldybė finansavo projektą, kuriuo siekiama įtraukti socialinės rizikos paauglius ir jaunimą dalyvauti socialinėje veikloje per gatvės sporto renginius bei tam pritaikytą infrastruktūrą.
Elektrėnų r. savivaldybė finansavo krizių įveikimo ir elgesio keitimo programas, skirtas linkusiems nusikalsti, pažeisti egzistuojančias elgesio normas paaugliams.
Rokiškio r. savivaldybė finansavo socialinę riziką patiriantiems asmenims teikiamas paslaugas, didinančias jų savarankiškumą.
6 VIETA. BENDRUOMENIŲ IR NVO PLĖTRA, JŲ VYKDOMŲ SOCIALINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS – 7,02 mln. eurų
Šiai sričiai savivaldybės skyrė 4,49 proc. visų perskirstytų lėšų. Už jas įgyvendinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų socialiniai projektai, finansuoti vaikų dienos centrai, bendruomeninės socialinės paslaugos ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Mažeikių raj. (33,8 proc.), Kaišiadorių raj. (16,9 proc.), Kazlų Rūdos (13,4 proc.), Prienų raj. (12,9 proc.), Tauragės raj. (12,1 proc.), Vilniaus raj. (10,9 proc.), Pakruojo raj. (10,8 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė Šiaulių miesto ir rajono, Neringos, Rietavo, Biržų ir Kauno rajonų savivaldybės.
Geroji praktika:
Kauno m. savivaldybė finansavo darbą su globojamais delinkventinio elgesio vaikais ir jaunimu, jų užimtumo organizavimą, motyvavimą dirbti, mokytis, užsiimti visuomenine, sportine veikla, socialinių įgūdžių ugdymu.
Visagino savivaldybė parėmė įstaigas, vykdančias atvirąjį darbą su jaunimu, ypatingą dėmesį skiriančias iš švietimo sistemos iškritusiam, nedirbančiam ir perkvalifikavimo programose nedalyvaujančiam jaunimui.
Kėdainių ir Mažeikių rajonų savivaldybės finansavo projektus, skatinančius jaunimą užsiimti savanoriška veikla, rėmė atviros jaunimo erdvės veiklas, jaunimo iniciatyvos, seminarų, mokymų, užsiėmimų, skirtų jaunimui, organizavimą.
Kretingos savivaldybė finansavo pagyvenusių žmonių užimtumo organizavimą, pilietiškumo stiprinimą.
7 VIETA. NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA – 6,1 mln. eurų
Šiai sričiai skirtos lėšos sudarė 3,91 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima būstų, lauko erdvių, visuomeninės paskirties ir kitų patalpų neįgaliųjų poreikiams pritaikymą, socialinės reabilitacijos paslaugų ir integralios pagalbos teikimą, transporto paslaugų prieinamumą neįgaliesiems (pavėžėjimas, neįgaliesiems skirtų autobusų išlaikymas, specialaus transporto neįgaliųjų pavėžėjimui įsigijimas); neįgaliųjų integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektų finansavimas ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Prienų raj. (23,1 proc.), Kelmės raj. (15,4 proc.), Rokiškio raj. (12,8 proc.), Šilutės raj. (9,7 proc.), Rietavo (9,1 proc.), Akmenės raj. (8,9 proc.), Raseinių raj. (8,6 proc.), Kazlų Rūdos (8,5 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė tik Neringos savivaldybė.
Geroji praktika:
Varėnos r. savivaldybė parėmė nevyriausybines organizacijas, teikiančias neįgaliųjų dienos užimtumo, individualios pagalbos neįgaliajam, neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimo ir kt. paslaugas.
Visagino savivaldybė pritaikė lengvatas negalią turintiems žmonėms už sveikatą stiprinančias vandens procedūras, neformalų švietimą įstaigose.
Druskininkų savivaldybė finansavo neįgaliųjų dienos užimtumą, individualios pagalbos neįgaliesiems teikimą, pagalbą neįgaliųjų šeimos nariams.
8 VIETA. SAVIVALDYBĖS IR SOCIALINIIO BŪSTO FONDO PLĖTRA, REKONSTRAVIMAS, REMONTAS – 4,07 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 2,61 proc. visų perskirstytų lėšų.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Joniškio raj. (17,72 proc.), Skuodo raj. (13,9 proc.,), Biržų raj. (10,3 proc.), Palangos m. (9,2 proc.), Ukmergės raj. (8,2 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė Alytaus m., Birštono ir Druskininkų, Kalvarijos raj., Marijampolės raj., Neringa, Panevėžio m., Panevėžio raj., Šiaulių raj., Vilniaus miesto, Visagino savivaldybės.
Geroji praktika:
Šiaulių m. savivaldybė finansavo 62 socialinių būstų įsigijimą, iš kurių 15 būstų bus pritaikyti žmonėms su negalia.
Socialinius būstus taip pat įsigijo Zarasų r., Vilniaus r., Varėnos r., Ukmergės r., Trakų r., Šilutės r., Šilalės r., Skuodo r., Prienų r., Lazdijų r., Klaipėdos r., Kauno r., Jonavos r., Ignalinos r., Biržų, Anykščių r., Alytaus r., Akmenės r., Kauno m., savivaldybės.
Joniškio r. savivaldybė kompensavo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies ir socialinio būsto nuomininkų įsiskolinimus.
Telšių r., Švenčionių r., Molėtų r., Skuodo r. savivaldybės padengė socialinių būstų, dalyvaujančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kredito administravimo mokesčio apmokėjimas, renovacijos išlaidas.
9 VIETA. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ SPECIALISTŲ ATLYGINIMŲ DIDINIMAS – 1,75 mln. eurų
Savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčio didinimui skirta 1,1 proc. perskirstytų lėšų.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Jurbarko raj. (8,8 proc.), Visagino (8,7 proc.), Kalvarijos raj. (7,2 proc.), Akmenės raj. (6,6 proc.), Kauno raj. (6 proc.), Elektrėnų (5,1 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė 12 savivaldybių.
10 VIETA. UŽIMTUMO DIDINIMAS – 1,49 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 0,93 proc. perskirstytų lėšų. Tai apima užimtumo didinimo programas: ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką, jaunimo įdarbinimą ir kt.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Jurbarko raj. (5,9 proc.), Švenčionių raj. (5,1 proc.), Ignalinos raj. (4,5 proc.), Panevėžio m. (4,3 proc.), Šakių raj. (4,3 proc.), Plungės raj. (4,1 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė 32 savivaldybės.
Geroji praktika:
Molėtų r. savivaldybė finansavo vaikų priežiūros paslaugas, taip suteikiant tėvams galimybę dirbti nevisą darbo dieną, intensyviai ieškoti darbo, susitvarkyti dokumentus prieš įsidarbinant ir kt.
Alytaus m., Akmenės r., Lazdijų r., Rietavo savivaldybės rėmė moksleivių ir studentų užimtumą, įdarbinimą.
Alytaus r. savivaldybė kompensavo kelionės išlaidas į darbą ir atgal įsidarbinusiems Alytaus rajono savivaldybės bedarbiams.
11 VIETA. SMURTO, SAVIŽUDYBIŲ, PRIKLAUSOMYBIŲ, PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJA – 0,86 mln. eurų
Savivaldybės finansavo savižudybių, smurtinio elgesio, priklausomybių mažinimo prevencines priemones, teikė psichologinę ir kitokią pagalbą smurtą patyrusiems asmenims bei jų šeimos nariams, rėmė krizių įveikimo priemones. Tam savivaldybės skyrė 0,55 proc. perskirstytų lėšų.
Daugiausia lėšų šiai sričiai skyrė Kalvarijos raj. (13,96 proc.) ir Šilalės raj. (12,07 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė 33 savivaldybės.
Geroji praktika:
Kauno m. savivaldybė finansavo socialinės priežiūros paslaugas smurtaujantiems ar nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje; nukentėjusiems ar galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims.
12 VIETA. NIEKAM NEPERSKIRSTYTOS LĖŠOS – 6,9 mln. eurų
Iš visų 156,3 mln. eurų, kurie galėjo būti panaudoti visoms aukščiau išvardintoms sritims, 4,4 proc. lėšų nebuvo perskirstyta. Visų lėšų socialinės apsaugos sritims neperskirstė 13 savivaldybių. Socialinės apsaugos sritims neperskirstytą lėšų dalį savivaldybės perkėlė į 2021 metų biudžetą. Šias lėšas savivaldybės panaudotos 2020 m. pradėtų vykdyti, bet dėl COVID-19 koronaviruso pandemijos laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.
Savivaldybės, neperskirsčiusios lėšų dalies, nepanaudotos piniginei socialinei paramai:
1. Pakruojo rajonas – 338,21 tūkst. Eur (29,6 proc.)
2. Alytaus miestas – 1395,4 tūkst. Eur (29,3 proc.)
3. Kalvarijos rajonas – 249,18 tūkst. Eur (29,3 proc.)
4. Panevėžio miestas – 1575,07 tūkst. Eur (25,9 proc.)
5. Kelmės rajonas – 537,03 tūkst. Eur (20,9 proc.)
6. Neringa – 4,67 tūkst. Eur (17,51 proc.)
7. Druskininkai – 297,95 tūkst. Eur (16,9 proc.)
8. Šalčininkų rajonas – 451,7 tūkst. Eur (15,4 proc.)
9. Vilniaus miestas – 1700,9 tūkst. Eur (11,1 proc.)
10. Panevėžio rajonas – 166,76 tūkst. Eur (9,3 proc.)
11. Akmenės rajonas – 134,5 tūkst. Eur (4,6 proc.)
12. Tauragės rajonas – 25,1 tūkst. Eur (0,9 proc.)
13. Telšių rajonas – 24,53 tūkst. Eur (0,7 proc.)
Palyginti su 2019 m., pernai prioritetinėms sritims finansuoti savivaldybės perskirstė 19,26 proc. daugiau lėšų.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti, savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti 2020 m. savivaldybės bendrai skyrė 22,525 mln. Eur.
