Amerikiečiai teigia, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka nerimsta. Prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau teigė, kad atsakas į puolimą prieš NATO aljanso valstybę turi būti solidarus ir greitas.
Kaip jau pranešta, trijų Baltijos šalių Prezidentai taip pat nuotoliniu būdu susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Šalių vadovai aptarė įtampą Baltarusijos pasienyje. Prezidentas susitikime akcentavo, kad situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų tarptautiniu lygiu.
„Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos problema. Mes saugome ES ir NATO išorines sienas, todėl atsakas į Lukašenkos režimo hibridinę ataką turi būti kolektyvinis, o parama – ne deklaratyvi, o reali. Tiek ES, tiek NATO kolektyviai turi imtis ryžtingų veiksmų“, – teigė prezidentas.
Tuo metu žiniasklaida skelbia naujas sąjungininkų žvalgybų ataskaitas apie Baltarusijos ir Kremliaus kėslus.
Baltarusija nuo 2016 metų yra įsitraukusi į hibridinę kibernetinio įsilaužimo ir dezinformacijos kampaniją prieš Rytų Europos NATO šalis, rodo antradienį paskelbta JAV kibernetinio saugumo bendrovės „Mandiant“ ataskaita. Apie tai praneša agentūra BNS.
Ataskaitoje sakoma, kad šia kampanija siekiama pasėti nesantaiką Aljanse, vogti konfidencialią informaciją ir šnipinėti disidentus.
„Mandiant“ ataskaitoje pirmą kartą minimas Baltarusijos įsitraukimas į kenkėjišką kibernetinę veiklą vykdančią grupę „Ghostwriter“, kuri, manoma, yra susijusi su Rusija.
Bendrovė atskleidė įrodymų, kad Baltarusija vykdė kibernetines atakas, įskaitant nukreiptas prieš Vokietijos parlamento narius, šnipinėjo disidentus ir vogė konfidencialią informaciją.
Vis dėlto „Mandiant“ nepavyko gauti tiesioginių Rusijos dalyvavimo šioje kenkėjiškoje kibernetinėje veikloje įrodymų.
„Mandiant“ kibernetinio šnipinėjimo operacijų analizės direktorius Benas Readas (Benas Ridas) nedetalizavo, kodėl bendrovė yra tvirtai įsitikinusi, kad Baltarusijos vyriausybė techniškai padėjo įsilaužėliams ir kodėl, jos teigimu, jie greičiausiai veikia iš Minsko.
Jis teigė, kad įsilaužėliai paliko apie tai bylojančių skaitmeninių pėdsakų ir kad keli kiti šaltiniai patvirtino „Mandiant“ prieitas išvadas.
B. Readas nepaaiškino, kodėl tyrėjai mano, jog Baltarusijos kariuomenė taip pat yra susijusi su įsilaužėliais, kuriuos „Mandiant“ vadina UNC1151. Jis atsisakė atskleisti šią informaciją, kad apsaugotų šaltinius ir metodus.
Pasak ataskaitos, pagrindiniai įsilaužimų ir dezinformacijos kampanijos taikiniai buvo Lenkija, Lietuva ir Latvija, NATO narės, įsikūrusios Aljanso rytiniame pakraštyje, taip pat Ukraina, kur nuo 2014 metų vyksta karinis konfliktas su Rusijos remiamais separatistais.
Tačiau prieš 2020 metų prezidento rinkimus tos kampanijos taikiniu buvo tapusi ir Baltarusijos žiniasklaida bei Maskvos sąjungininko autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos politiniai oponentai, nurodoma joje.
A. Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų, buvo paskelbtas pernai rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų nugalėtoju. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą ir netgi buvę kankinami.
Baltarusijos vyriausybė kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti minėtą ataskaitą.
Rusijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai irgi dar nepakomentavo galimo Rusijos įsitraukimo į „Ghostwriter“ veiklą. Rusijos pareigūnai nuolat atmeta kaltinimus dėl dalyvavimo kibernetinio įsilaužimo ir dezinformacijos veikloje.
„kauniečiams.lt”, BNS
