Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga.
Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių.
„Achema“ ženkliai mažina gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kur dirba beveik trečdalis iš 1300 įmonės žmonių. Saugodama darbo vietas, „Achema“ pritaikė laikinų prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą“, – rašoma pranešime spaudai.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako, kad dujų kaina Europoje jau pakilo iki raudonos ribos, virš kurios „Achemos“ veikla tampa nuostolinga.
„Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. „Achemos“ situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui“, ‒ sakė R. Miliauskas.
80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina,
Pasak įmonės vadovo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti stabdyti ir kitus gamybos agregatus, o tai turėtų įtakos kitoms tiesiogiai ir netiesiogiai susijusioms įmonėms, kurių yra virš tūkstančio.
R. Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Europos šalių vyriausybės skelbia svarstysiančios, kokių priemonių imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas.
„Achemos“ vadovo manymu, tokia pat tvarka galėtų būti pritaikyta ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.
R. Miliauskas taip pat perspėja, kad ūkininkams perkant brangesnes trąšas, jie brangiau parduos derlių, o tai reiškia augančias maisto ir kitų prekių kainas.
Pasak „Achemos“ vadovo, brangstant tiek „Gazprom“, tiek JAV, Norvegijos ir kitų šalių dujoms, net Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų.
Jei gamykla būtų sustabdyta visiškai, anot R, Miliausko, poveikį pajustų ir šalies biudžetas – jos indėlis į energetinės infrastruktūros išlaikymą, pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus, kasmet siekia apie 52 mln. eurų.
Be to, mažėjant „Achemos“ pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. eurų per mėnesį, smuktų ir gyventojų pajamų mokesčio suma.
Apie tai, kad dėl drastiškai išaugusių dujų kainų „Achema“ priversta mažinti gamybą ir stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų, gaminantį apie 30 proc. visos produkcijos, BNS pranešė praėjusį penktadienį.
„Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS anksčiau teigė, kad į prastovas išleidžiamiems darbuotojams bus mokamas 40 proc. atlyginimo vidurkis, jis bus skaičiuojama pagal trijų arba dvylikos mėnesių atlyginimo vidurkį, priklausomai nuo to, kuris didesnis.
Ji patvirtino Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus pirmadienį BNS išsakytą spėjimą, kad dalies gamybos sustabdymas gali paliesti iki 400 iš beveik 1300 „Achemoje“ dirbančių žmonių, o į prastovas dalis jų bus išleidžiama jau nuo spalio 1 dienos.
