2021 03 08
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su iškiliomis šalies mokslininkėmis ieškojo būdų, kaip Lietuvoje užauginti gausesnį talentų ir inovacijas kuriančių žmonių būrį bei paskatinti merginas aktyviau rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas.
Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė bei kitos.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ministrės, gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.
Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
Susitikime konstatuota, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė bei kitos.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ministrės, gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.
Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
Susitikime konstatuota, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
