Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Siekiant mažinti perteklinį biurokratinį reguliavimą, siūloma leisti patiems kelių valdytojams spręsti dėl žaliųjų rodiklių įrengimo prie raudono šviesoforo signalo.
Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas parengė Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Jei Seimas pritartų, kelių savininkai dėl lentelių su žaliosiomis rodyklėmis įrengimo galėtų spręsti patys, jiems nebeliktų reikalavimo derinti jų su Transporto kompetencijų agentūra (TKA).
„Manau, kad klausimus, susijusius su žaliųjų rodyklių įrengimu, turi ir privalo spręsti kelio savininkas, o esant reikalui, derinti tai su savivaldybės administracija ir „Via Lietuva“. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyviausias eismo saugumas, išvengta spūsčių“, – Eltai sakė V. Šeršniovas.
Jo nuomone, žaliųjų rodyklių įrengimo derinimas su TKA yra perteklinis biurokratinis procesas, nesukuriantis jokios pridėtinės vertės.
„Nors derinimas su agentūra privalomas, tačiau ši agentūra nekaupia informacijos apie eismo įvykius, taip pat neturi informacijos apie tai, kiek konkrečiai įrengta ar išmontuota lentelių. Todėl ji net negali pateikti informacijos apie eismo įvykius sankryžose, kuriose buvo įrengtos ir išmontuotos tokios lentelės,“ – pastebi V. Šeršniovas.
Remdamasis 2021 m. duomenimis, jis sako, kad TKA daugiau kaip 60 proc. prašymų dėl lentelių su žalia rodykle įrengimo nepatenkino.
„Dėl TKA nepalankių sprendimų savivaldybių keliuose susidarė papildomos, nereikalingos spūstys, o eismo saugumo situacija esmingai nepasikeitė. Gal TKA nepakanka darbuotojų, kurie galėtų objektyviai įvertinti situaciją ne tik teoriškai modeliuojant, bet ir konkrečioje eismo organizavimo vietoje gyvai?“ – svarstė parlamentaras.
Pasak jo, Utenos rajono savivaldybė ne kartą teikė prašymus TKA dėl lentelių su žaliąja rodykle įrengimo, tačiau daugeliu atvejų sulaukė siūlymų montuoti papildomas šviesoforų sekcijas.
„Tai ne tik gerokai brangesnis sprendimas, bet ir mažiau efektyvus eismo pralaidumo prasme. Savivaldybių eismo saugumo komisijos, turinčios reikiamą kompetenciją ir vietos konteksto supratimą, geriausiai gali įvertinti, kur tokios lentelės reikalingos. Utenos atvejis tik iliustruoja platesnę problemą – kai teoriškai pagrįsti sprendimai realybėje sukelia neefektyvumą. Kaip sakoma, teoriškai – arklys, praktiškai – neveža“, – sakė V. Šeršniovas.
Nuo 2020 m. įsigalioję Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai numato, kad kelio savininkas (vietinės reikšmės kelių – savivaldybės, valstybinės reikšmės kelių – „Via Lietuva“) privalo Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais suderinti eismo organizavimą su Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
„Nors buvo teigiama, kad šiuo pakeitimu siekiama sureguliuoti eismo saugumą ir pralaidumą miestų gatvėse, kurių tąsa yra valstybinės reikšmės keliai, tačiau iš tiesų šis pakeitimas palietė visus kelius, kuriuose kelio savininkas matytų poreikį įrengti lentelę su žalia rodykle šviesoforu reguliuojamose sankryžose“, – pastebi V. Šeršniovas.
Jo teigimu, 2014 ir 2020 metais priimant sprendimus dėl lentelių su žalia rodykle nebuvo atlikta išsami analizė, o buvo manipuliuojama viešąja nuomone apie Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dėl tokių lentelių.
Įstatymo pataisas kitą savaitę planuojantis registruoti V. Šeršniovas sako, kad jo iniciatyvai pritaria ir savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacijos atliktos vidinės apklausos duomenimis, pasiūlytam reguliavimui pritartų absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių savivaldybių.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.