Oficialioji Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) žiniasklaida pagaliau pradėjo komentuoti rugpjūčio 6 d. prasidėjusią Ukrainos operaciją Rusijos Kursko srityje. Dvi savaites KLR ignoravo šiuos reikalus arba teikė minimalius pranešimus, dažniausiai perdirbdama Rusijos pareigūnų ir žiniasklaidos pasakojimus.
KLR tylus informavimas atitinka vėluojančios reakcijos į netikėtus įvykius ir nestabilias situacijas modelį, kuris taip pat buvo pastebėtas prasidėjus karui Ukrainoje bei per Prigožino maišto metu 2023 m. birželio mėn. Tai galima laikyti įrodymu, kad autoritarinės sistemos nebūtinai sugeba greitai reaguoti į įvykius, ypač kai sprendimų priėmimas yra labai centralizuotas.
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos įsiveržė į Rusijos Federacijos teritorijoje esančią Kursko sritį (Institute for the Study of War [ISW], rugpjūčio 6 d.). Tai buvo pirmas kartas, kai Ukraina puolė Rusijos teritoriją.
Pradžioje operacija buvo griežtai įslaptinta, todėl kilo neaiškumų dėl įsiveržimo pobūdžio ir masto, taip pat dėl jo tikslų. Praėjus daugiau nei dviem savaitėms, paaiškėjo bendresnis vaizdas. Nors operacija vis dar tęsiasi, iki rugpjūčio 20 d. Ukrainos pajėgos buvo pasistūmėjusios 17-22 mylias į Kursko sritį ir perėmė šimtų kvadratinių mylių Rusijos teritorijos kontrolę.
Iš Kursko regiono evakuota daugiau kaip 120 000 civilių gyventojų, nors tiltai ir transporto jungtys buvo sugriauti, nutraukiant Rusijos kovotojų aprūpinimo linijas. Kol kas operacija buvo gana sėkminga – daug Rusijos kovinių dalinių tiesiog pasidavė besiveržiančioms Ukrainos pajėgoms (Comment is Freed, rugpjūčio 21 d.).
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad operacijos tikslas – sukurti „buferinę zoną“ Rusijoje, tikintis, kad ji bus panaudota būsimose derybose (People’s Daily Online, rugpjūčio 19 d.). Savo ruožtu Rusija kol kas nesuformulavo aiškaus atsako. Valstybinė žiniasklaida ir toliau menkina invaziją, ir, nepaisant V. Putino retorikos apie „ryžtingą“ atsaką, jos pajėgos, matyt, ir toliau sutelkia dėmesį į pagrindinius mūšių laukus Rytų Ukrainoje. Tačiau tai gali pamažu keistis, nes aukštieji pareigūnai pradeda formuluoti savo poziciją.
Šiomis aplinkybėmis KLR premjeras Li Qiangas (李强) apsilankė Maskvoje, kur vyko 29-asis eilinis KLR ir Rusijos vyriausybių vadovų susitikimas. Ten jis pasimatė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu (Xinhua, rugpjūčio 22 d.). Paskelbtame bendrame komunikate nebuvo užsiminta apie Ukrainą ir dabartinius konflikto pasienyje įvykius. Tiesą sakant, jame nebuvo paliestos jokios su karu susijusios temos (People’s Daily, rugpjūčio 22 d.).
Tai nebūtinai netikėta – tas pats pasakytina apie komunikatą, paskelbtą po ankstesnio tokio susitikimo, vykusio praėjusių metų gruodį (FMPRC, 2023 m. gruodžio 12 d.). Vis dėlto tai rodo standartinį KLR požiūrį į nepageidaujamus netikėtumus.
Oficialiuose pranešimuose KLR vyriausybė praktiškai stengėsi nutylėti šį įvykį arba, kai buvo priversta jį pripažinti, sumenkino jo reikšmę. Tokia pozicija rodo struktūrinius trūkumus ir paneigia „autoritarinio pranašumo“ teoriją, kurioje teigiama, kad autoritarinės valstybės gali greičiau reaguoti į įvykius dėl centralizuoto sprendimų priėmimo proceso, politinės opozicijos nebuvimo ir didesnio lankstumo įgyvendinant politiką.
Apskritai apie įsiveržimą kalbama mažai arba pagal Rusiją
Pagrindinių KLR valstybinės žiniasklaidos priemonių apžvalga atskleidė, kad apie Ukrainos įsiveržimą į Rusijos teritoriją rašoma mažai. Kinijos komunistų partijos (KKP) pagrindiniame laikraštyje „People’s Daily“ „Kursko sritis (库尔斯克州)“ nuo tada, kai apie operaciją sužinota pirmą kartą, dar nepaminėta nė viename straipsnyje.
KLR užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje „fmprc.gov.cn“ kol kas yra tik vienas paminėjimas – ministerijos atstovo spaudai klausimų ir atsakymų sesijoje. Atstovas spaudai pažymi, kad KLR pusė „žino apie situaciją“, o tada pakartoja savo „nuoseklią ir aiškią (一贯的、明确的的)“ poziciją Ukrainos klausimu, ragindamas šalis laikytis trijų deeskalacijos principų (FMPRC, rugpjūčio 12 d.). (Šie principai: nė viena šalis neturi plėsti mūšio lauko, neturi eskaluoti kovų ir neturi kurstyti konflikto).
Oficialaus Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) laikraščio „PLA Daily“ interneto svetainė yra šiek tiek informatyvesnė, joje paskelbti penki straipsniai apie padėtį Kurske. Tačiau juos daugiausia sudaro trumpi pranešimai iš Xinhua Maskvos biuro, Rusijos valstybinės žiniasklaidos TASS ir Rusijos vyriausybės bei pareigūnų pareiškimai.
„People’s Daily Online“ (人民网) kartu su oficialia valstybine naujienų agentūra ‚Xinhua‘ padarė daugiau, kad informuotų KLR piliečius apie konfliktą. Nuo rugpjūčio 8 d. „People’s Daily Online“ paskelbė 18 straipsnių apie Kurską. Tačiau ir jie visi yra ribotos apimties. Pirmosiose publikacijose daugiausia dėmesio skiriama Rusijos požiūriui, ir vėlgi daug remiamasi Rusijos pareiškimais bei reportažais (nors tai iš dalies galėjo būti susiję su tuo, kad iki rugpjūčio 13 d. Zelenskio pareiškimo Ukraina nepripažino operacijos) (People’s Daily Online, rugpjūčio 14 d.). Straipsniai išlieka santūrūs, o redakcinių straipsnių ar komentarų akivaizdžiai nėra.
Vis dėlto, stebint, kaip vystosi negausus oficialus informavimas, akivaizdu, kad KLR žiniasklaida yra prorusiškai nusiteikusi, nepaisant to, kad Pekinas dažnai teigia priešingai (žr. China Brief, gegužės 24 d.). Pavyzdžiui, duomenis apie aukas visada pateikiami pagal Rusijos pusės versijas (People’s Daily Online, rugpjūčio 9 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 23 d.).
Tikėtina, kad šie skaičiai per daug išpučia Rusijos padarytą žalą, o Ukrainos poveikį sumažina iki minimumo. Pavyzdžiui, viename straipsnyje teigiama, kad Ukraina nuo rugpjūčio 6 d. Kurske neteko 4700 žmonių, o kitame – kad rusai neteko tik 31 žmogaus (PD Online, rugpjūčio 21 d.; rugpjūčio 23 d.). Tokią netiesioginę poziciją atskleidžia ir kitos žurnalistinės strategijos. Viena iš tokios laikysenos tikslų – užtikrinti, kad straipsniai baigtųsi TASS arba Rusijos pareigūnų citatomis, ypač tekstuose, kuriuose kaitaliojamos Ukrainos ir Rusijos šaltinių citatos.
Kita strategija – pasirinktinai naudoti Vakarų šaltinius be konteksto, ištraukiant citatas, kuriose pabrėžiama Rusijos pažanga arba Ukrainos silpnumas. Pavyzdžiui, viename „Xinhua“ straipsnyje cituojamas žurnalas „Economist“, kuriame teigiama, kad „Ukrainos kariuomenės nuostoliai Kurske didėja“.
Taip pat cituojamas „New York Times“ straipsnis, kuriame ukrainiečių karys kritikavo operaciją dėl amunicijos skyrimo Rytų frontui sumažinimo (Xinhua, rugpjūčio 22 d.). Tame pačiame tekste derinamos abi strategijos, o straipsnis baigiamas tarptautinių santykių mokslininko Džono Mearsheimerio (John Mearsheimer), kuris yra mėgstamas Vakarų balsas tiek KLR, tiek Rusijoje, nes teigia, kad dėl dabartinio konflikto kalti Vakarai,. Cituojamas Quincy instituto (Quincy Institute) autorius apeliuoja į J. Mearsheimerį, teigiantį, kad puolimas Kurske buvo „didžiulė strateginė klaida“, kuri „paspartins [Ukrainos] pralaimėjimą“.
Visgi pastebima, kad praėjusių dviejų savaičių apžvalgos santūrumas ėmė keistis. Pirmiau minėtas Xinhua straipsnis yra bene pirmasis oficialaus leidinio komentaras. Jame išsamiai aptariami Zelenskio pareiškimai ir gana tiksliai apžvelgiama padėtis vietoje. Vis dėlto jame Kursko operacija vertinama kaip Ukrainos nesėkmė.
Neva Kijevas tikisi tik sukurti diversiją, kad galėtų atsikvėpti kitur. Nepaisant to, diagnozė yra tokia, kad Rusija nereagavo taip, kaip tikėjosi Ukraina, o tik padidino spaudimą Ukrainai Rytuose. Pabaigoje teigiama, kad operacija „nepagerino padėties fronto linijoje ir nepaveikė taikos derybų perspektyvų (既没有改善前线局势,又影响了和谈的前景), “, aiškinama, kad „laimėjimai neatsveria patirtų nuostolių (得不偿失). “
KLR žiniasklaida dabar taip pat aiškiau remia Rusijos propagandą ir sąmokslo teorijas, nors tęsiamas abiejų šalių diskursų sistemų derinimas. Nurodoma, kad abi šalys turėtų stiprinti tarpusavio koordinavimą (žr. China Brief, balandžio 12 d.). Trečiadienį, rugpjūčio 21 d., valstybinė žiniasklaidos priemonė „China News Service“ (中国新闻社) parodė ekrano nuotrauką iš RT straipsnio, „atskleidžiančio“ JAV privačios karinės įmonės darbuotojų buvimą Kurske. Pritarta Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginiui, kad JAV organizavo šį išpuolį (China News, rugpjūčio 21 d.).7
Dėl to, kad Kurske yra atominė elektrinė, Ukrainos pajėgoms taip pat pateikta daugiau nepagrįstų kaltinimų dėl pavojingo žaidimo. KLR valstybinis transliuotojas CCTV parėmė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kad Ukraina esą „bando panaudoti ‚savižudžius dronus‘ Kursko branduolinei jėgainei atakuoti“, o tai apibūdina kaip „teroro aktą“ (CCTV, rugpjūčio 23 d.; Reuters, rugpjūčio 23 d.).
Nors anksčiau buvo kalbama, kad Ukrainos pajėgos gali pasiekti elektrinę, dabar tai mažai tikėtina. Daugiau aiškumo greičiausiai suteiks Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus, kuris kitą savaitę turėtų apsilankyti elektrinėje, pareiškimas. Jame tikriausiai bus paneigti Rusijos teiginiai, kaip TATENA padarė 2022 m. lapkričio mėn. po patikrinimų Zaporožės atominėje elektrinėje (PD Online, rugpjūčio 23 d.; EDM, 2022 m. lapkričio 22 d.).
Laiko atidėliojimo modelis rodo sistemos silpnumą
Oficiali KLR tyla per pirmąsias dvi invazijos savaites gali būti aiškinama dvejopai. Vienas iš jų – pragmatizmas. Invazija yra rizikinga ir besivystanti situacija, kuri gali nueiti perniek, ir tokiu atveju KLR nebūtų reikalo sureikšminti naujienų, kurios Rusijos sąskaita stiprina Ukrainos ir jos rėmėjų moralę. Šio pragmatizmo nauda (Pekino nuomone) yra ta, kad neskubant priimti sprendimo sumažėja tikimybė, jog vėliau reikės keisti kursą.
Kitas aiškinimas – nebūtinai vienas kitą paneigiantis su pirmuoju – yra tas, kad KLR sistema nesugeba greitai reaguoti į ginčytinas ir nestabilias situacijas. Dar 2022 m. pradžioje, kai Rusija iš pradžių įsiveržė į Kiniją, KLR ne iš karto suteikė savo visapusiškai strateginei partnerei tokią pat paramą, kokios ji laukė (China Brief; 2022 m. kovo 25 d.; gegužės 24 d.). Paskui, kai 2023 m. vasarą Jevgenijus Prigožinas sukėlė maištą prieš Putiną, oficialioji žiniasklaida vėl reagavo vangiai (X.com/Wen-Ti Sung, 2023 m. birželio 25 d.).
Viena iš tokios laikysenos problemų yra ta, kad lemiamais momentais akivaizdžiai trūksta politinio vadovavimo. Tada, kai sprendimai nepriimami ir trajektorijos pasisuka sava linkme, atsiranda neįveikiamų sąnaudų efektas, dėl kurio vis sunkiau pereiti prie kitokios darbotvarkės – iš dalies dėl to, kad reikia netiesiogiai pripažinti, jog ankstesnė politika buvo klaida.
Ryškiausias to pavyzdys – atsisakymas iki 2022 m. pabaigos pakeisti „nulinio kovido“ politikos kryptį, dėl to padaryta didžiulė ekonominė ir socialinė žala (China Economic Review, 2024 m. vasario mėn.). Šią problemą dar labiau paaštrino Xi Jinpingo valdymo laikotarpiu išryškėjusi tolesnės centralizacijos tendencija. Tikimybė, kad Xi turi pasirašyti kiekvieną svarbų sprendimą, lemia sistemos neveiksmingumą ir lankstumo trūkumą, nes žemesnieji pareigūnai demotyvuojami priimti sprendimus, laukdami patvirtinimo iš viršaus, bijodami pasekmių.
Išvada
Kursko invazija yra reali galimybė, kad karo pasakojimas pasikeis, o tai suteiks energijos Ukrainai ir jos šalininkams. Priklausomai nuo to, kaip tai vyks per kelias ateinančias lemiamas savaites – galima laukti esminio lūžio. KLR nenoras iš pradžių pripažinti invaziją patvirtina Pekino įsipareigojimus Maskvai, kaip ir Premjero Li Qiango vizitas šią savaitę. Tas pats pasakytina ir apie vėlesnę poziciją, kai buvo sumenkinta sėkmės tikimybė, paminėtas JAV įsitraukimas ir užsiminta apie branduolinį ginklą. Grįžtant kiek atgal, viskas suteikia naudingos informacijos apie kai kurias Pekino autoritarinio režimo operacijas, įskaitant kai kurias jo silpnąsias vietas.
Arran Hope, Eurasia Daily Monitor