Kodėl dalis moterų noriai dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose ir koncertuose, tačiau sveikatos nepasitikrina? Kokie pokyčiai turi įvykti Lietuvoje, kad suvaldytume ligą? Gydytojas onkologas chemoterapeutas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų pirmininkas Alvydas Česas pabrėžia, kad ankstyva krūties vėžio diagnostika yra gyvybiškai svarbi. Išties, prevencinė programa – tai ne vaikų žaidimas, o veikiau galimybė išsaugoti sveikatą arba gyvybę.
Programa – svarbi visuomenės sveikatos detalė
„Kodėl gi reikalinga krūties vėžio patikros programa? Todėl, kad ankstyvas naviko arba ikivėžinės ligos radimas padeda išvengti luošinančio, ilgalaikio ir sunkaus gydymo. Taip pat apsaugo išgelbėtas moteris, kurioms gali tekti mirti, jeigu navikas nebuvo diagnozuotas anksti. Šiuo metu problema yra didžiulė ir mes turime ją spręsti“, – teigia A.Česas, primenantis nemalonią tiesą: dalies onkologinių ligų išgydyti nebeįmanoma.
Didžioji dalis sergančiųjų krūties vėžiu – į septintąją gyvenimo dešimtį įžengusios pacientės. Visgi A.Česas pastebi, kad naujausios tarptautinės mokslinės studijos įrodo, jog pacientų, kuriems diagnozuota ši liga, amžius jaunėja. Šiuo metu planuojama (ir instituciniu valstybės lygiu) svarstyti prevencinės programos amžiaus grupės praplėtimo klausimus. Siekiant tai padaryti prireiks papildomų lėšų. Kitose valstybėse į krūties vėžio programą yra įtrauktos moterys nuo 45 metų. Lietuvoje šiuo metu programoje dalyvauja moterys nuo 50 metų. Verta paminėti, kad krūties vėžiu, tiesa, retai, suserga ir vyrai.
Kada pasitikrinti?
Tikriausiai, kad dabar. A.Česas pabrėžia, jog moters sąmoningumas ir rūpestis sveikata, o ne simptomai turėtų paskatinti išsitirti. Prevencinėje programoje turėtų dalyvauti moterys, kurios nepatiria jokių onkologinę ligą bylojančių požymių. Tada vykdoma programa bus sėkminga, o visuomenė sveikesnė. Gydytojas onkologas chemoterapeutas vis pabrėžia: ankstyva krūties vėžio diagnostika – gyvybiškai svarbi.
„Kada moteris krūtyje pajunta guzelį ar limfmazgį pažastyje – tai nebe ankstyva ligos stadija. Žinoma, guzelis krūtyje nebūtinai reiškia vėžį. Gali būti ir kitos ikivėžinės ligos“, – teigia gydytojas onkologas chemoterapeutas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų pirmininkas Alvydas Česas, kuris pažymi, kad, deja, dalis susirgusių moterų simptomus ignoruoja ne vienerius metus. Pavyzdžiui, pacientėms guzelis krūtyje padidėdavo, o paskui pamažėdavo, tačiau pakenčiamas simptomas kreiptis į medikus neprispyrė. Visgi po kurio laiko numoti ranka tampa keblu.
„Daugelis pasakytų, kad visi mes su saule negyvensime ir mirsime. Tačiau krūties vėžys – viena ligų, kuri lemia ankstyvas mirtis. Ir, jeigu būtų sėkminga ankstyva diagnostika, jeigu būtų kreiptasi anksčiau, galėtume išvengti ankstyvų mirčių. Todėl turime kaip įmanoma anksčiau nustatyti navikinius arba ikinavikines ligas ir jas koreguoti, pereiti prie stebėjimo bei aktyviai kontroliuoti pacientus antrinėje profilaktikoje“, – dėsto gydytojas onkologas chemoterapeutas.
Valstybės požiūris
„Šiuo metu Lietuvoje turime keturias ankstyvos patikros programas. Viena jų – krūties vėžio. Kodėl moterys neateina net, jeigu joms atsiunčiamos žinutės, o šeimos gydytojai rekomenduoja pasitikrinti? Sudėtinga atsakyti. Galbūt veikia stigma, nes tai krūtis – organas, kuris, kaip galbūt mąstoma, yra mano nuosavybė, todėl kaip noriu, taip gyvenu. Visgi krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, o tai mums daug ką turėtų pasakyti“, – teigia gydytojas onkologas chemoterapeutas, kuris įsitikinęs, kad šiuo metu valstybė palaiko ankstyvos diagnostikos kryptį. Tiesa, Lietuva, A.Česo įsitikinimu, galėtų semtis gerųjų patirčių iš kitų valstybių.
„Slovėnija padarė didelį šuolį patikros programoje, kurioje dalyvavo apie aštuoniasdešimt procentų moterų. Lietuvoje mes perkopiame vos penkiasdešimt procentų, o vienais metais po kovido procentai buvo dar mažesni“ – teigia pašnekovas.
Šiuo metu onkologai svarsto ne tik prevencinės amžiaus grupės ribų praplėtimo galimybę, bet ir reikiamus organizacinius pokyčius. E.sveikatos sistemoje norima įdiegti automatinio pakvietimo sistemą, t.y. penkiasdešimt metų sulaukusi moteris turėtų gauti automatinį pakvietimą pasitikrinti dėl krūties vėžio. Be to, šeimos gydytojai turėtų būti geriau informuoti (skaitmeninės erdvės pagalba) apie pacientų reikmę dalyvauti prevencinėje programoje. Šeimos gydytojai, kaip viliasi pašnekovas, turėtų aktyviai kviesti atitinkamos prevencinės amžiaus grupės pacientus ir nenuleisti rankų po nesėkmingo kvietimo.
Kodėl vengiama?
„Klaipėdoje vyksta Šventosios Magdalenos nakties bėgimas (renginys krūties vėžio žinomumui didinti – red. past). Renginio metu paklausiu žmonių: atėjote palaikyti, bet ar pasitikrinote? Atsako: na… aš gerai jaučiuosi… Štai čia – blogas atsakymas“, – pastabų negaili gydytojas onkologas chemoterapeutas. Anot jo, socialinės akcijos ir visuomenės švietimas padidina prevencinės programos efektyvumą. Kita vertus, dalyviai smagiai leidžia laiką renginiuose, tačiau dalis jų atsiriboja nuo asmeninės sveikatos patikros klausimo. A.Česas nenusileidžia: prevencinės patikros nereikėtų nei bijoti, nei vengti.
„Mūsų atrankinės krūties vėžio patikros programa veikia nuo 2005-ųjų. Kartą per dvejus metus pacientėms yra atliekamas paprastas mamografinis tyrimas, kuris gali išgelbėti nuo 50 iki 69 metų amžiaus moterų gyvybes. Tačiau pridurčiau, kad ir jaunesnės moterys, jeigu tik yra tam tikra baimė arba įtarimas, gali lengvai patekti į konsultaciją ir atlikti mamografinį tyrimą“, – drąsina pašnekovas, primenantis, kad šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pasitikrinti dėl krūties vėžio. Be to, mamografinis tyrimas yra nesudėtingas, tačiau informatyvus, o pati procedūra nors ir kiek diskomfortiška, neskausminga.
Diagnozės baimė, kaip svarsto A.Česas, tai viena galimų sveikatos patikros atgrasymo priežasčių. Tačiau krūties vėžys yra rimta liga. Žmogaus gyvenimas neretai apsiverčia aukštyn kojomis. „Žinoma, kad žmonėms, kuriems nustatomas navikinė liga, yra reikalinga psichologo pagalba. Klaipėdos universiteto ligoninėje dirba šie specialistai. Nustačius arba įtarus navikinę ligą pacientai žaliųjų koridorių pagalba sulaukia jų konsultacijų. Taip pat pakviečiami ir artimieji, kad kartu dalyvautų pokalbyje bei pasidalintų patiriama baime ir stresu“, – pasakoja A.Česas.
Svarbu
Krūties vėžio prevencijos programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus (imtinai). Moterims kas dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, kurio rezultatus praneša šeimos gydytojas. Programa nemokama.
