Lietuvoje siūlant sekti kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir sumažinti išmetamo pasibaigusio galiojimo maisto apimtis, leidžiant prekybininkams jį parduoti, didžiausia labdaros organizacija „Maisto bankas“ abejoja, ar tai padės iš esmės išspręsti problemą.
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius įspėja, kad leidus prekybininkams parduoti dar tinkamus vartoti produktus, kurių galiojimo laikas jau praėjęs, kaip tik padaugės išmetamo maisto, nes taupydami prekybininkai stengiasi produktus parduoti iki paskutinės jų galiojimo minutės.
„Maisto švaistymu didelės įtakos nepadarytų. Išmetamo maisto kiekiai gali net ir dar padidėti, nes jeigu prekybininkas dar su „geriausias iki“ su 70 proc. nuolaida nepardavė, tai vėliau tikrai neparduos“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl maisto švaistymo ir perdavimo labdarai problemas tvirtino S. Gurevičius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės teigimu, tos sprendimas leistų žmonėms pigiau įsigyti maisto produktų.
„Palaikytume, kad būtų leidžiama parduoti maistą pasibaigus „geriausias iki“ terminui. Po to termino jis dar lieka galioti ir tuos terminus nustato veterinarijos ir maisto specialistai, kurie geriausiai žino, kiek tą maistą dar galima valgyti“, – teigė R. Vainienė.
S. Gurevičius sako, kad iš prekybos tinklų surinktas neparduotas maistas dažniausiai jau būna nukainotas, nes pasibaigęs ne tik terminas „geriausias iki“, bet ir „tinka iki“.
„Yra neteisingas įsivaizdavimas, kad prekybininkai atiduoda maistą, kuris neva nėra pažymėtas, kad jau parduodamas su nuolaidomis. Jeigu ateitumėt į „Maisto banko“ sandėlį, pamatytumėt, kad ant visų produktų su „geriausias iki“ etikete jau yra pritaikytos nuolaidos – 50-70 proc. 80 proc. dar nemačiau“, – tvirtino „Maisto banko“ vadovas.
S. Gurevičiaus teigimu, ir kitose šalyse daug tokių produktų nebeparduodami, todėl taip pat bus ir Lietuvoje.
Pasak „Maisto banko“ vadovo, tik du iš penkių didžiųjų prekybos tinklų labdarai atiduoda maistą, baigiantį galioti tą pačią dieną, nes kitą dieną jis jau turi būti utilizuojamas, o tuo užsiimantis verslas net primoka, kad gautų kuo daugiau maisto.
„Prekybininkai neaukoja nei miltų, nei aliejaus, nei to, ką dar gali parduoti. „Maisto bankas“ gauna trumpo galiojimo produktus, tai, ko prekybininkas nebegali parduoti, ko žmonės nebeperka“, – teigė S. Gurevičius.
„Vakar buvau viename iš prekybos centrų, mėsa baigia galioti, jau uždėta 70 proc. nuolaida. Prekybininkas jau galėtų ją užšaldyti ir atiduoti labdaros organizacijai, bet to nedaro, nes tai jam kainuoja. Arba – vienas didžiausių tinklų mums atiduoda tik duoną, mes jau ir taip ten važiuojame, mūsų kaštai yra, mums reiktų daugiau pasiimti produktų, bet…“ – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.
R. Vainienės teigimu, naujovės dėl maisto panaudojimo būtų ypač naudingos mažosioms parduotuvėms.
„Įsivaizduokite, jeigu parduotuvėlėje lieka du pakeliai miltų „best before“, „Maisto bankas“ su dideliais resursais tikrai nevažiuos, o prekybininkas jau galėtų parduoti. Tai galėtų nuimti minimalius netekimus ir utilizavimas“, – teigė R. Vainienė.
S. Gurevičiaus teigimu, „Maisto banko“ automobiliai kasdien vyksta į 502 vietas pasiimti labdarai atiduodamo maisto – nuo didžiųjų prekybos centrų iki nedidelių parduotuvėlių.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad ilgai galiojančio maisto nedidelėse parduotuvėlėse beveik nelieka.
Pasak R. Vainienės, vartotojai jau ne vienerius metus ant kai kurių maisto produktų pakuočių randa du užrašus „geriausia iki“ ir „galioja iki“ bei juos jau skiria.
„Vartotojai nebuvo iki šiol taip labai gerai įgudę skirti terminus „geriausia iki“ ir „galioja iki“, tačiau kadangi tas dvigubas terminas galioja ne pirmus metus, manome, kad vartotojai yra pribrendę ir galima jiems siūlyti įsigyti specialiai paženklintą, žinoma, maistą, su atitinkamomis kainodaros priemonėmis, kas leistų infliacinėje aplinkoje pigiau įsigyti maisto produktų“, – tvirtino R. Vainienė.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė kėlė klausimą dėl gamintojų atsakomybės už tokius produktus.
„Kas būtų atsakingas, jeigu su tuo produktų nebūtų visiškai gerai? Pavyzdžiui, avižiniai produktai gali apkarsti“, – svarstė ji.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė mano, kad atsakomybė tektų prekybininkams. Be to, jai kilo klausimas, kas ir kaip produktą įvertins, ar jis tikrai bus tinkamas vartoti ir kiek laiko.
Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė įspėjo, kad atsakomybę perkėlus prekybininkui gali tekti tai notifikuoti Briuselyje. Ji taip pat pranešė, kad vartotojai gali nenorėti pirkti besibaigiančio galiojimo prekių – tyrimai rodo, kad 70 proc. žmonių galvoja, jog vartoti tokių produktų nebegalima
„Kad prekybininkas informuos, dar ne viskas, – vartotojas nori ir nepriklausomos nuomonės“, – tvirtino Z. Čeponytė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė prognozuoja, kad liberalizavus tvarką gali kristi kainos, sumažėtų maisto gamybos poreikis: „Turėtume ne tik kainų mažėjimo prasme gerą instrumentą, bet mažesnis būtų ir to maisto gamybos poreikis, o išties žemės ūkis ir maisto gamyba yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų“.
Ji tikisi, kad nauja tvarka leistų sutaupyti apie 50 tūkst. tonų maisto per metus.
I. Valeškaitė žada, kad per 3-4 mėnesius ministerija parengs mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus.
R. Vainienės duomenimis, dabar prekybos įmonėse išmetamo maisto susidaro apie 13 proc.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
