Vladimiro Putino valdomoje teroristinėje valstybėje Rusijoje iki šiol galioja unikalus nerašytas socialinis kontraktas, pagal kurį daugelis žmonių remia diktatoriaus režimą mainais už santykinį ekonominį bei socialinį stabilumą. Kol yra duonos ant eilinio ruso stalo, tol jis užmerkia akis prieš nežabotą korupciją, biudžeto grobstymą, palaipsniui naikinamas žmogaus teises bei laisves.
Tačiau kritikuodamas kaimyninę šalį, nejučiomis susimąstai: ar galėtų tai pasikartoti Lietuvoje? Ar tikrai esame atsparūs autoritarizmo kerams? Niūrios abejonės apninka pažvelgus į situaciją kai kuriose mūsų šalies savivaldybėse. Esu kaunietis, todėl nerimastingai stebiu tendencijas mano gimtajame mieste. Ne paslaptis, kad kauniečiai džiūgauja matydami už jų pinigus remontuojamas gatves, šaligatvius miesto centre. Toks, atrodo, savaime suprantamas veiksmas – tvarkyti miestą (tvarkosi beveik visos Lietuvos savivaldybės – tą lemia ekonominė situacija ir ES parama) – kauniečius tiesiog siunčia į euforiją ir stabmeldystę. Džiugesį dėl natūralių, savaime suprantamų procesų gal ir galina suprasti žinant, kad ankstesni miesto vadovai tikrai buvo užkonservavę Kauną ir dabartinis miesto augimas atrodo kaip stebuklas, tačiau dalies miestiečių besąlygiškas miesto vadovo garbinimas ir bet kokių paklydimų atleidimas kelia ne nuostabą, o nerimą. Panašu, kad kauniečiai taip pat sudarė socialinį kontraktą: kol miesto gatvėse liejamas asfaltas, jie linkę nematyti, kaip miesto valdžia vis labiau ignoruoja gyventojų nuomonę visais jiems rūpimais klausimais.
Pirmieji bandymai griauti demokratines tradicijas įvyko pačioje kadencijos pradžioje, kuomet valdančioji dauguma grubiai apribojo tarybos narių pasisakymų laiką, motyvuodami tuo, kad tarybos posėdžiai – ne vieta diskusijoms! Įsivaizduokite – priimant svarbius visai miesto bendruomenei klausimus, nėra galimybės net argumentuotai išsakyti kitokią, nei valdančiųjų, nuomonę. Ar tai bent kiek primena demokratinę valstybę? Man ne. Sakysite ir gerai, nėra ko plepėti? Tokiu atveju, kyla klausimas: o kam reikalingi miesto tarybos nariai? Užtenka „caro“, kuris nuspręs vienas, be jokių diskusijų. Taip, kaip kaimyninėje valstybėje. Kauniečiai į tai reagavo visiškai santūriai, todėl nenuostabu, kad buvo nuspręsta žengti dar toliau.
O toliau domino kauliukai pradėjo byrėti vienas po kito. Ką reiškia žmonių nuomonės nepaisymas netruko įsitikinti Šančių bendruomenė. Gyventojai prieštarauja naujos gatvės palei Nemuną tiesimui? Nieko tokio, valdžia žino, kaip geriau ir padarys taip, kaip reikia jai. O šančiškiai savo nuomonę gali reikšti – geriausiu atveju – per rinkimus. Šiuo atveju Kauno valdžia labai primena arogancija trykštančią konservatorių premjerę, kuri viename interviu įžūliai tėškė, jog „jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia galės ateiti ir išsirinkti tokią, kuri jiems patinka“.
Gal jau laikas pradėti spręsti klausimus ne buldozeriu, o dialogu? Kaip kaunietis (negyvenantis Šančiuose) manau, yra daugybė sprendimo būdų, nepaminant bendruomenės interesų. Pavyzdžiui, sutankinus viešojo transporto grafiką, pagerės susisiekimas su miesto centru. Šančių gyventojai turėtų galimybę patogiau, greičiau pasiekti tikslą naudodami miesto viešąjį transportą. Eikime dar toliau – pasiūlykime miesto viešąjį transportą kauniečiams nemokamai – automobiliai galės ilsėtis darbo dienomis. Sumažės spūsčių, pagerės oro kokybė. Nenorim važiuoti autobusu? Jokių problemų – kitoje Nemuno pusėje turime Piliakalnio, Vaidoto gatves, Jiesios plentą – tvarkykime infrastruktūrą ten ir visi nenorintys naudoti viešojo transporto, galės judėti automobiliais arba Juozapavičiaus prospektu, arba jau minėtomis gatvėmis. Nemuno pakrantę sutvarkykime be naujos gatvės: įrenkime geresnes pėsčiųjų ir dviračių zonas, amfiteatrą Šančių bendruomenės renginiams, galbūt miesto pliažo zoną, galbūt vandens pramogų – irklenčių, baidarių, valtelių ir pan. – zoną. Taip išlošime visi: ir bendruomenė, ir visas miestas, ir Kauno miesto valdžios mylima įmonė neliks be darbo. Taip, demokratiniai procesai trunka ilgiau, tačiau laimėtojų būna žymiai daugiau.
Panaši situacija su Kauno buriuotojų bendruomene. Savo teises buriuotojai priversti ginti teismuose, o mes, miestiečiai, apmokėti miesto valdžios negebėjimą, nenorą susitarti. Jau trejus metus Turistinių burlaivių savininkų asociacijos nariai mina teismų slenksčius mėgindami įrodyti, kad Kauno savivaldybės sumanymas išmontuoti jų prieplauką – neteisėtas. Pirmieji rezultatai – iš dalies panaikintas savivaldybei išduotas statybos leidimas. Kitaip sakant, buriuotojų bendruomenė įsirengė prieplauką teisėtai ir dabartinis Kauno miesto valdžios bandymas buldozeriu, vėl nesitariant, prastumti eilinį projektą yra nelegalus. O juk šiuo atveju buvo galima tiesiog integruoti į projektą anksčiau padarytus sprendimus (pastatytą prieplauką) ir sėkmingai sutvarkyti infrastruktūrą. Vėl būtų išlošę visi: ir miesto gyventojai, ir buriuotojų bendruomenė. O dabar – eilinis brangiai apmokamas teismo procesas.
Nemažiau iškalbingas pavyzdys yra ir liūdnai pagarsėję bandymai, neatsiklausius Kauno rajono gyventojų, prijungti dalį rajono teritorijų prie miesto. Tąkart miesto vadovas net leido sau atsainiai pajuokauti, kad žmonių nuomonę galima nupirkti. Tiesa, rajono bendruomenių atstovams tai nepasirodė juokinga ir jos vieningai (ir sėkmingai!) pasipriešino vienos interesų grupės užmačioms.
Nuomonių įvairovės trūkumas, nenoras derinti skirtingų grupių interesus prie gero nepriveda. Vienas iš esminių savivaldos principų – bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas – negali būti pamirštas, nes taip bus paneigta pačios savivaldos prasmė. Kam reikalinga miesto taryba, jei sprendžia vienas asmuo ar viena šeima? Miesto vadovai turi būti ne tik ūkiški, bet ir girdėti bendruomenes, mokėti susitarti, rasti kompromisus. Niekas negali paneigti, kad Kaunas buvo „iškonservuotas“, prikeltas. Galime padėkoti už tai dabartiniam miesto vadovui, tačiau tikrai negalime užsimerkti prieš valdymo trūkumus ir pateisinti daugėjančių teisinių ginčų su bendruomenėmis, kitų nuomonės nepaisymo.
Mano, kaip kauniečio, nuomone, Kauno miesto taryba turi grįžti prie normalių diskusijų, prie miesto planavimo tariantis su bendruomenėmis: reikia žiūrėti ne tik į senamiestį, bet ir į Dainavos, Šilainių, Romainių ir daugelį kitų rajonų infrastruktūrą, parkavimo kiemuose, fasadų renovacijos, amžinų spūsčių, susisiekimo su Kauno rajonu ir kitas problemas. Reikia įvairesnės, daugiau skirtingų minčių ir nuomonių generuojančios miesto tarybos, nes mes juk esame demokratiškas miestas, kur visi girdimi ir matomi, kur gyvena daug bendruomenių, ar ne taip?