Lietuvoje trečiadienį minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės. Valdžia, tuo tarpu, nerimauja dėl galimų provokacijų. Policija ir specialiosios tarnybos skelbia perspėjimus.
Ta proga Kauno Istorinei Prezidentūrai laikinai eksponuoti bus perduotas prieš penkerius metus Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas Vasario 16-osios akto originalas.
Tai bus paskutiniai šio dokumento metai Lietuvoje. Jų pabaigoje jis bus grąžintas Vokietijai.
Šventiniai renginiai sostinėje prasidės nuo ryto. Rasų kapinėse tradiciškai bus pagerbtas Vasario 16-osios akto signatarų ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją pasirašiusių partizanų vadų atminimas.
Po metų pertraukos Valstybės atkūrimo dienos proga moksleivių rinksis į tradicines eitynes „Lietuvos valstybės keliu“. Jie aplankys 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų nuo Katedros aikštės iki pat Rasų kapinių.
Lukiškių aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų ginkluotės bei karinės technikos paroda.
Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros tradiciškai bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, vėliau arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų.
Vakare sostinės Gedimino prospekte, nuo Katedros iki Vinco Kudirkos aikštės, suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.
Tuo pačiu metu nuo J. Basanavičiaus paminklo prasidės krikščioniškos ir tautinės savimonės piliečių organizacija save vadinančio judėjimo „Pro patria“ rengiamos eitynės su deglais iki Lukiškių aikštės.
Šventės proga vakare virš Gedimino bokšto pakils dronai – tai modernių technologijų pagalba sukurtas Vasario 16-osios sveikinimas. Jį stebėti bus galima iš Katedros aikštės ir jos prieigų. Trispalve nušvis Trys Kryžiai bei pagrindiniai sostinės tiltai per Nerį.
Į aukščiausią šalies statinį – Vilniaus televizijos bokštą – ketinama iškelti didžiausią šalyje trispalvę. Jos plotas – 540 kvadratinių metrų. Vakare, po saulės laidos, Vilniaus TV bokštas ir LRT radijas rodys šviesų šou pagal radijo bangomis transliuojamą muzikinį kūrinį – G. Abariaus pagal B. Brazdžionio eiles sukurtą dainą „Šaukiu aš tautą“, atliekamą Liudo Mikalausko.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas koncertas „Begalinis skrydis“.
Nerimas dėl provokacijų
Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.
Šventės išvakarėse organizacijos pirmininkas Raimondas Grinevičius išplatino viešą pareiškimą, kuriuo paragino sekėjus dalyvauti valstybės institucijų renginiuose, tačiau likti „budriais, atsakingais ir nepasiduoti provokacijoms, kurios gali būti rengiamos siekiant diskredituoti kylantį visuomenės atsinaujinimo judėjimą“.
Nuogąstaudama dėl galimų provokacijų, policija trečiadienį tikrins įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje žada statyti fizinį barjerą.
Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, didesnis dėmesys bus skiriamas saugumui užtikrinti prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Pasak Vilniaus apskrities policijos viršininko Sauliaus Gago, erdvės čia nėra daug, todėl dalis į minėjimą atvykstančių žmonių gali būti paprašyti ten nesibūriuoti.
Policija šio renginio metu gali tikrinti dalyvių kuprines ir „paprašyti gyventojų nesinešti būgnų, kitų vizualiai matomų triukšmo kėlimo instrumentų į renginio vietą“.
Į tai dalis socialinių tinklų komentatorių reagavo ironiškai. „Policijos vadai sakė, kad neleis įsinešti “triukšmą keliančių vizualiai matomų priemonių”. Ar nuosava burna ir gerklė gali būti pripažintos triukšmą keliančiomis priemonėmis?” – retoriškai klausė kunigas Robertas Grigas.
„Nuo vaikiškų vežimėlių nuplėšinės barškučius? Reiktų dėl visa ko ir soskes iš kūdikių atiminėti. Konkurencija, kaip ne kaip,” – šaipėsi buvęs Seimo narys, dainininkas ir žurnalistas Laimontas Lainius Dinius.
Nepasitenkinimą protestuotojai jau reiškė per Sausio 13-osios minėjimą Nepriklausomybės aikštėje, tuomet jie nušvilpė kalbas sakiusias premjerę ir Seimo pirmininkę. Valdantieji tai pavadino Sausio 13-osios aukų išniekinimu. Protestuotojai į tai atkerta, kad švilpiama buvo valdžiai dėl jos vykdomos politikos.
Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Jarusevičius teigia neturįs informacijos, kad kas nors rengtų protesto akcijas šiame mieste. Leidimų dėl to, pasak jo, niekas nesikreipė.
Valstybės saugumo departamentas taip pat išplatino perspėjimą, kad provokacijas gali organizuoti „neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėj.”
Valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai vyks ir kitur Lietuvoje.
Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
BNS, kaunieciams.lt
