Tik dar blogiau”, – sako garsus Kauno advokatas Vytautas Sirvydis, reaguodamas į portalo kaunieciams.lt vaizdo transliaciją apie informacinių technologijų naudojimą teismuose ir nuotolinius teismo posėdžius.
Komentuodamas portalo inicijuotą gyvą diskusiją apie nuotolinių teismo procesų eigą advokatas neslėpė ironijos ir scepticizmo. Nors šiaip sakė nesąs priešiškai nusiteikęs technologijų diegimui. Tiesiog jų nefetišizuoja.
Pradžia – posėdžių įrašai
Proceso rungtyniškumui, pasak V. Sirvydžio, technologijos pasitarnauja ne per daugiausiai, bet, anot jo, padeda teisėjui. Taip jis komentuoja faktą, kad jau kelinti metai įrašinėjami teismo posėdžių pokalbiai, kuriuos galima perklausyti ir jais remtis apeliuojant. „Procesinei etikai smarkiai pagelbėjo. Ženkliai sumažėjo proceso dalyvių menkinimo, auklėjimo iš teisėjų pusės” – sakė jis portalui kaunieciams.lt.
Teisininko požiūriu, įrašas kažkiek drausmina proceso dalyvius, bet retai kada įtakoja proceso sąžiningumą. Teoriškai apskųsti kažką lengviau kitai instancijai su audio argumentais, tačiau retai kada taip atsitinka.
„Taip, kartais taip daroma, nes pasitaiko, jog protokolas neatitinka garso įrašo. Taip yra atsitikę vadinamojoje pribuvėjų (Švedienės ir Jakaitės) byloje,”- sakė V. Sirvydis.
Nuotolinis nagrinėjimas – nesąmonė
Pasak patyrusio advokato, nėra jokių tikrų argumentų, kodėl nuotolinis teismo posėdis gali būti labiau ar bent tiek pat sąžiningas, kiek ir gyvas.
Tai, kaip aiškina V. Sirvydis ne rungtyniškumas „per se“ (savaime,- red vertimas iš lotynų klb.) „Tai sąžiningo proceso elementas (EŽTPLAK 6 str. 1 d.) Bendrąja prasme mano nuomonė apie nuotolinį bylų nagrinėjimą aiškiai neigiama. Yra buvę atvejų, kada baudžiamojoje byloje liudytojas fiziškai buvo Lietuvos kriminalinės policijos biure ir atsakinėjo į klausimus tą, ką pareigūnai diktavo,“ sakė jis, pridurdamas, kad mažiausiai to reikėtų teisme, kur sprendžiamas .
Anot V. Sirvydžio, jo abejonės kažkiek panašios į tų, kurie oponuoja internetiniam balsavimui. Pastarieji sako, kad darbdavys, pasisodinęs samdinius, lengvai prižiūrės, kieno politinei naudai dedami kryžiukai.
Teisininko teigimu, teisminiame procese tai gali būti baisiau nei politiniame. „Panašiai, tik dar blogiau, nes konkrečiam individui pasekmės gali būti blogesnės ar net visai nepataisomos. Baudžiamosiose bylose (nors ne tik jose) yra kertinis principas, kad liudytojai tarpusavyje nesusižinotų (kokie buvo klausimai, kaip atsakinėjo). Dėl šios priežasties teismuose net būdavo rengiami liudytojų kambariai, jau paliudijęs asmuo lieka posėdžių salėje ir pan. Nuotolinės vaizdo konferencijos tą idėją visiškai sugriauna“, – sako V. Sirvydis.
