Nors vakcinos apsauga nuo koronaviruso nekelia dvejonių, laikui bėgant ji silpsta, todėl gyventojams, pradedant medikais, greičiausiai reikės skiepytis pakartotinai, sako Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
„Mūsų, Santaros klinikų, duomenimis, vakcinos efektyvumas nekelia jokių abejonių, tik žinome, kad laikui einant antikūnų titras blėsta – tiesiog nėra antigeninės stimuliacijos ir jis blėsta, todėl mums reikės greičiausiai skiepytis pakartotinai“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė profesorė.
Pasak jos, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija su ekspertais tariasi dėl rekomendacijų papildomai vakcinos dozei.
„Turbūt rekomendacijos pirmiausia palies tuos, kurie pirmieji paskiepyti ir kuriems reikalinga dabar apsauga, tokiems kaip sveikatos priežiūros darbuotojai, globos namų gyventojai ir kai kurios kitos gyventojų grupės“, – sakė L. Jančorienė.
Jos teigimu, klausimą dėl sustiprinančiojo skiepo kelia ir medikų bendruomenė.
„Dabar jau kolegos taip pat kelia klausimą, kad vienas kitas atvejis tarp dirbančiųjų pasitaiko ir ne tik mūsų ligoninėje, bet ir kituose miestuose, kitose ligoninėse. Todėl jau iniciatyva kyla iš pačių darbuotojų, kad laukiama revakcinacijos“, – kalbėjo medikė.
Per pusmetį – tris kartus mažiau antikūnų
Pasak L. Jančorienės, turimi duomenys rodo, kad sveikiems žmonėms antikūnų per pusmetį sumažėja apie tris kartus. Kuo žmogus vyresnis, tuo greičiau šis mažėjimas vyksta.
Pakankamas antikūnų kiekis yra itin svarbus kovojant su užkrečiamesnėmis atmainomis.
„Virusas keičiasi – dabar mes turime delta atmainą ir dar nežinome, kokios atmainos mūsų laukia ateityje. Pakanka įrodymų, kad antikūnų titras turėtų būti pakankamai aukštas, kad galėtume atsilaikyti prieš tą dabar šiuo metu cirkuliuojančią delta atmainą ir dėl to galbūt iš tikrųjų neužteks pradinės imunizacijos“, – teigė ji.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad taip pat yra ir su kitomis vakcinomis – pavyzdžiui, pasiskiepijus pilnu kursu erkinio encefalito vakcinos, rekomenduojama skiepytis pakartotinai kas trejus-penkerius metus. Revakcinacijos, pasak jos, paprastai reikia „negyvoms“ vakcinoms, kokia yra ir COVID-19.
„Dar turime šiek tiek palaukti papildomų duomenų, kad galėtume drąsiai teigti, kad jau tikrai visa populiacija nusipelnė revakcinacijos, bet mūsų kolegos iš Izraelio, kurie paprastai truputėlį eina į priekį prieš mus, (…) jie jau skelbia, kad revakcinuoja gyventojus virš 50-ies metų“, – pasakojo ji.
Galimi ir blogi, ir pozityvūs scenarijai
Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielis Naumovas teigė, kad iRNR vakcinų technologija, kuria paremtos „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos, leidžia greitai reaguoti į naujų atmainų keliamus iššūkius, per trumpą laiką adaptuojant vakcinas, jog šios būtų veiksmingos prieš naujas atmainas.
Kalbėdamas apie tolesnę pandemijos raidą jis sakė, kad šiuo metu svarstomi keturi scenarijai, kaip gali evoliucionuoti virusas ir dauguma jų nėra pozityvūs: virusas gali sukelti daugiau mirčių ar taip smarkiai pasikeisti, jog jo visiškai nebeveiks dabartinės vakcinos.
„Teoriškai toks atvejis galimas, bet yra gera žinia ta, kad dabartinės vakcinos nuolat tobulinamos ir kuriamos naujos vakcinos. Revakcinacija, aišku, irgi galėtų šiuo metu padėti“, – teigė jis.
Taip pat galimas scenarijus, kad virusas taps atsparus visiems vaistams, kurie šiuo metu naudojami jam gydyti, todėl svarbu kurti vis naujus gydymo metodus.
„Ketvirtas scenarijus – pozityvesnis: manoma, kad virusas gali tapti mažiau virulentiškas, tai yra jis taps mažiau mirtinas ir bus kaip paprastas peršalimo virusas. Šis scenarijus yra labai optimistiškas, ir jis yra tikrai tikėtinas, bet dar ne dabar ir dar ne artimiausiu metu“, – kalbėjo D. Naumovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad šalies gyventojų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis.
Trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.
Lietuvoje trečiąja vakcinos doze jau nuo rugpjūčio pradžios skiepijama nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė. Tai yra asmenys, sergantys onkohematologinėmis ligomis, dializuojami arba po organų transplantacijų, sergantieji autoimuninėmis ligomis, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
