2021 05 26
Siekdama efektyvesnio probacijos funkcijų įgyvendinimo, Teisingumo ministerija inicijuoja Probacijos tarnybos statuso keitimą, priskiriant ją prie Teisingumo ministerijai pavaldžių įstaigų. Šiuo metu Probacijos tarnyba yra pavaldi Kalėjimų departamentui.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, progresyviausia praktika rodo, kad dominuojantis modelis bausmių vykdymo sistemoje yra toks, kai veikia dvi lygiavertės tarnybos, t. y. įkalinimo įstaigų tarnyba ir probacijos tarnyba.
„Siekiame, kad Probacijos tarnyba veiktų ne kaip laisvės atėmimo ar baudimo organizacija, o kaip kompleksinių paslaugų teikėjas. Probacijos tarnyba turi veikti pagal atvejo vadybos modelį, kai sprendžiami nuteistųjų žalos atlyginimo, jų įdarbinimo, elgesio keitimo klausimai. Taip pat jos veikla būtų orientuota į vietos bendruomenes, savivaldybių lygmenį ir veiktų socialinių organizacijų tinkle, o ne uždaro tipo institucijų tarpe, kurioms priskiriamos įkalinimo įstaigos“, – akcentuoja E. Dobrovolska.
Ministrės teigimu, Teisingumo ministerija mato aiškų poreikį turėti savarankišką statutinę Probacijos tarnybą, kuri turėtų tiek specializaciją, tiek savarankišką diskreciją priimti reikiamus sprendimus.
Šiuo metu bausmių vykdymo sistemoje vykstantys pokyčiai lėmė, kad nuteistųjų asmenų skaičius Probacijos tarnybos priežiūroje per 8 metus padidėjo 3 kartus, o nuteistųjų skaičius įkalinimo įstaigose nuolatos mažėja.
„Turime aiškų tikslą – pasiekti, kad nuteistųjų skaičius Lietuvoje atitiktų ES šalių vidurkį, kai 100 000 gyventojų tenka 130 nuteistųjų. Todėl prognozuojame, kad dekriminalizavus atskiras mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, turtinius nusikaltimus, taip pat diegiant alternatyvias sankcijas, kai asmenys nebus įkalinami, jų priežiūra atiteks Probacijos tarnybai. Taigi, probacijos svarba ir įtaka bausmių vykdymo sistemoje tik didės, tad jau šiandien reikia priimti struktūrinius sprendimus, kurie užtikrintų efektyviai veikiančią probacijos sistemą“, – pabrėžia E. Dobrovolska.
Probacijos tarnybos veiklą koordinuojančiame Kalėjimų departamento struktūroje nebuvo padalinio ar specialistų, kurie metodologiškai vadovautų probacijos sistemai, į kurią patenka daugiau kaip 32 000 nuteistųjų per metus.
Ministerijos manymu, didžioji dalis probacijos funkcijų turėtų būti orientuotos į socialinį darbą, asmenų integravimą, palaikymą, nuolatinį konsultavimą, specialių programų įvedimą, nuteistųjų įtraukimą į nevyriausybinių organizacijų paslaugų tinklą, o kontrolės funkcijos, pavyzdžiui, elektroninis stebėjimas, kontrolė gyvenamojoje vietoje, judėjimo apribojimai, turėtų apimti iki 20-30 procentų.
Pasak E. Dobrovolskos, probacijos sistema turi imtis lyderystės ir atskiros projektinės veiklos turėtų būti derinamos ne su kalėjimų sistema, o su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse, savivaldos lygiu.
Taip pat svarbu, kad įstaigoje būtų užtikrintas finansinių resursų skaidresnis panaudojimas, kuomet pačiai tarnybai, žinančiai savo poreikius, jų apimtis ir specifiką, netektų „prašytojos“ vaidmuo. Sprendimus priimančio Kalėjimų departamento prioritetas ir metodologinis vadovavimas turi būti skiriamas įkalinimo įstaigoms.
Ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leistų probacijos sistemai tapti mobilia, skaidria ir efektyvius sprendimus priimančia tarnyba.
Artimu metu planuojamos viešosios konsultacijos dėl Probacijos tarnybos pokyčių, funkcijų ir iššūkių.
