2021 04 22
„Elektros poreikis ir svarba visoje ES itin reikšmingai didės. Tuo tarpu šiandien į ES rinką patenkantys didžiuliai kiekiai nesaugios branduolinės elektros dempinguojamomis kainomis kelia grėsmę visos ES energetikos sistemos saugumui ir stabilumui. Todėl siekdama įgyvendinti klimatui neutralios ES ekonomikos viziją, ES turi spręsti švarios vietinės energijos konkurencingumo klausimą.“, – pareiškė energetikos ministras Dainius Kreivys šiandien vykusiame neformaliame ES energetikos ministrų susitikime, kuriame akcentavo poreikį ES imtis strateginių žingsnių, siekiant atsinaujinančių energetikos išteklių gamybą iš trečiųjų šalių grąžinti į ES.
Pasak jo, iš trečiųjų šalių importuojama elektra trikdo regioninę rinką, mažina galimybes stiprinti vieningą elektros sistemą didinant vidaus gamybos pajėgumus ir trukdo įgyvendinti žaliąjį kursą. D. Kreivys pabrėžė, jog ES turi laikytis vieningo požiūrio gilinant ES energetikos sektoriaus integraciją, užtikrinant energijos rinkų sinchronizaciją ir reguliacinius bei kokybės standartus.
Ministras paragino Europos Komisiją kuo greičiau parengti priemones, kaip užkirsti kelią elektros importui iš šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės. D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad Baltarusija, nepaisydama branduolinės saugos reikalavimų, toliau skubina komercinę elektrinės veiklą.
Susitikime D. Kreivys taip pat pristatė Lietuvos patirtį ir ambicijas įgalinant decentralizuotą elektros gamybą bei reikšmingai didinant atsinaujinančios energijos kiekius.
„Lietuvoje iki 2030 m. beveik kas trečias vartotojas pats sau pasigamins elektrą. Gaminančių vartotojų skaičius šiandien net aštuonis kartus didesnis nei prieš du metus. Vyriausybės programoje numatėme per artimiausią dešimtmetį prie tinklo prijungti 679 MW suminės galios gaminančių vartotojų elektrinių“, – sakė energetikos ministras.
Per pirmus 4 šių metų mėnesius gaminančių vartotojų skaičius padidėjo dar 13 proc., šiuo metu suminė prijungtų gaminančių vartotojų elektrinių galia yra 92MW. Lietuvoje sukurtos paramos schemos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims ir atsinaujinančios energijos bendrijoms, nuo 2019 m. taikomas ir nutolusių saulės elektrinių modelis.
Ministrai diskutavo ir dėl ES renovacijos tikslų ir iššūkių jiems įgyvendinti. Valstybės narės pristatė nacionalinius planus ir planuojamas investicijas. Energetikos ministras susitikime akcentavo, kad Lietuvos Vyriausybės patvirtinta ilgalaikė renovacijos strategija itin ambicinga, tačiau ženkliai didėjantys tempai kels nemažai iššūkių. Tiek Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane, tiek planuojant ES struktūrinių fondų lėšas numatytos reikšmingos investicijos į renovaciją, tačiau realiai pasiekti tikti tikslą, kad 2050 m. visas Lietuvos pastatų fondas būtų neutralus klimatui investicijų reikės ženkliai daugiau. Taip pat reikės spręsti statybos sektoriaus pajėgumų, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo klausimus.
