Ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įspūdinga pergale užbaigė 2020–2021 m. Eurolygos sezoną. Iškovoję 17 pergalių per 34 sužaistas rungtynes žalgiriečiai turnyro lentelėje liko vienuoliktoje pozicijoje ir tik keliomis pergalėmis atsiliko nuo komandų, kurios žais atkrintamosiose.
Sezonas „Žalgirio“ klubui buvo išskirtinis visomis prasmėmis – vasarą prie komandos prisijungė naujasis vyriausiasis treneris Martinas Schilleris, pradėjęs naują komandos istorijos puslapį. Be to, „šeštasis žaidėjas“, sirgaliai, Eurolygos rungtynėse galėjo ribotais srautais lankytis tik sezono pradžioje – nuo lapkričio „Žalgirio“ arena pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje Eurolygos rungtynių metu būdavo tik su tuščiomis tribūnomis.
Dėl koronaviruso pandemijos ištuštėjusios tribūnos ir „Žalgirio“ arenoje nebeorganizuojami renginiai skaudžiai kirto ir komandos biudžetui. Patirti milijoniniai nuostoliai privertė visą „Žalgirio“ organizaciją veržtis diržus ir ieškoti netradicinių, kūrybiškų sprendimų, kaip pritraukti papildomas lėšas į sumažėjusį biudžetą.
Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pripažįsta, kad žvelgiant į ateitį svarbiausia sumažinti prognozuojamą skolų šleifą, o norint tą pasiekti svarbu nesėdėti vietoje ir ieškoti įvairių alternatyvų, tokių kaip – virtualios pramogos, kartoniniai atvaizdai ar sirgaliams skirto mokamo turinio platforma.
Apie pasibaigusį sezoną Eurolygoje ir ateities planus P.Motiejūnas mintimis pasidalijo su Žalgiris.lt.
– „Žalgiris“ Eurolygos reguliariajame sezone liko 11-as. Kaip vertinate tokius komandos rezultatus?
– Aišku, toks dvejopas jausmas. Pasakysiu, kaip dažnai rūbinėje sako JoJo: „Gali būti geriau arba gali būti blogiau“. Smagiausia, kad likus dviem savaitėms iki Eurolygos reguliariojo sezono pabaigos buvome kovoje dėl patekimo į atkrintamąsias. Žinoma, visada norisi ten būti, bet žiūrint į trenerių štabą, šie metai buvo pokyčių metai, todėl, manau, kad komanda susitvarkė neblogai. Ar galėjome būti pirmajame aštuntuke? Manau, kad taip.
Turnyro lentelę labai sujaukė Maskvos srities „Chimki“ krachas. Jų pralaimėjimų serija lėmė, kad visoms komandoms reikėjo daugiau pergalių patekti į atkrintamąsias.
Dėl darbo, dėl tobulėjimo ir pereinamojo etapo sezoną vertinu pozityviai, bet, manau, kad iš savęs galėjome išspausti daugiau. Tikrai buvo tokių rungtynių, kurias turėjome laimėti kietumu ir kova, bet to mums pritrūko, todėl visai dėsninga, kad nepatekome į kitą etapą.
– Pagal naują tvarką komandos šiame sezone premijas iš Eurolygos gauna ne pagal pergalių skaičių, bet užimtą vietą. Kokią finansinę naudą klubui atneš užimta 11-ta vieta?
– Kaip visada, apie pinigus viešai pranešime pasibaigus sezonui, kai turėsime tikslius skaičius. Kaip bebūtų, nesvarbu, ar būtume likę 11-ti, ar patekę į atkrintamąsias, daugiau pajamų nebūtume gavę. Tai yra fiksuota suma pagal tai, ką galėjome gauti. Suma būtų augusi tik nuo 6-os vietos ir aukščiau. Nebuvome to minėję, bet net ir patekimas į Eurolygos atkrintamąsias mums nebūtų buvęs finansiškai naudingas. Neturime sirgalių arenoje, pajamų gauti negalime, o būtų reikėję skristi į išvykos rungtynes, mokėti už viešbučius – gautųsi papildomos išlaidos. Žinoma, šios priežastys visiškai nedarė įtakos mūsų norui kovoti dėl patekimo į atkrintamąsias.
– Šis sezonas komandai buvo išskirtinis. Žiūrovus matėte tik sezono pradžioje, kol dar nebuvo įsigalioję griežtesni karantino apribojimai. Kaip Eurolygos vadovybė žiūri į ateitį, kurioje vis dar nėra aišku, kada visose arenose pasirodys žiūrovai?
– Su Eurolyga šia tema beveik nekalbame. Dar apie šį sezoną visi Eurolygos klubai kalbamės su ELPA (Eurolygos žaidėjų asociacija). Bandome pasiekti susitarimą su žaidėjais, peržiūrėti atlyginimus, siekiant pasidalyti finansinę naštą, kuri užgulė klubus praradus pajamas už bilietus. Tas procesas yra labai užsitęsęs ir nesimato jo pabaigos. Viskas turėjo vykti kovo mėnesį, bet aptarimai buvo nukelti į šią savaitę.
Kalbant apie žiūrovus ir biudžeto subalansavimą, mes dar neturime to bendro vardiklio. Žaidėjų asociacija kalba vienaip, klubai – kalba kitaip. Eurolyga šių dviejų galų dar nėra suvedusi.
– Jeigu žvelgtumėme į pesimistinį scenarijų, ką „Žalgirio“ biudžetui reikštų rungtyniavimas be žiūrovų ir kitą sezoną?
– Tai pesimistinis, bet kartu ir realistinis scenarijus. Esminiai klausimai – kaip mes išsispręsime su šio sezono skolomis? Ar finansinę naštą pavyks susimažinti susitarimu su ELPA? Ar ženklios pagalbos sulauksime iš Vyriausybės pagalbos verslui? Kada bus galima tikėtis rungtynių su žiūrovais? Nuo šių atsakymų priklauso, kokią skolų uodegą atsinešime į kitą sezoną.
Kitas dalykas, kito sezono planus dėliosime kitaip nei šiais metais. Atrodė, kad šį sezoną sirgalius matyti tribūnose buvo realu. Nenoriu sakyti, kad toks mąstymas buvo klaida – vasarą Lietuvoje piešiamuose scenarijuose nebuvo kalbos apie visą sezoną trunkantį karantiną. Tiesiog dabar bus mažiau optimizmo. Lieka skolų uodega ir negalime eiti giliau į skolas, reikės pradėti taupyti daugiau ir tikėtis mažiau.
Biudžetą planuosime su minimaliomis pajamomis iš parduotų bilietų ar apskritai be jų, atitinkamai turėsime rinkti silpnesnę komandą ir galvoti apie išgyvenimą, o ne aukštus tikslus. Todėl labai svarbiais tampa alternatyvūs pajamų šaltiniai, tokie kaip mokamo turinio platformos „Žalgiris Insider“ projektas. Šio projekto sėkmingas įgyvendinimas bent kažkiek galėtų pakeisti bilietų pajamas.
– Kalbant apie alternatyvius pajamų šaltinius, kaip galite įvertinti „Žalgirio“ organizacijos pastangas ieškant būdų papildyti biudžetą pandemijos laikotarpiu?
– Noriu pasidžiaugti puikiais darbuotojais organizacijoje. Nuo pat pirmosios bangos galvojome apie alternatyvius pajamų šaltinius. Kalbu ne tik apie komandą, bet ir apie visą organizacijos kolektyvą. Vyko renginiai ir lauke, šiemet planuojame naujus „Pakrantės“ projektus. Atsirado „Žalgirio“ arenos aikštės nuoma krepšinio mėgėjams, kuri kai kam atrodė juokingai, bet nuskambėjo per visą pasaulį. Kai kurios idėjos yra pakankamai lengvai įgyvendinamos, t. y. jų paleidimui nereikia daug pastangų. Tiesa, didžiausias projektas, kuriam reikėjo daugiausiai pastangų – mokamo turinio platformos „Žalgiris Insider“ projektas. Vienus dalykus padaryti lengviau, kitiems – reikia investicijų ir kruopštaus darbo. Mes užtrukome beveik metus, kad galėtume jį įgyvendinti.
Anksčiau galvojome apie kitas alternatyvas, tokias kaip „Patreon“, bet norėjome sukurti naują produktą, kuris turėtų ilgalaikę perspektyvą. Norėjome pasinaudoti šia krize, kad galėtume atrasti naujas eilutes biudžete. Pasidžiaugsiu, kad mūsų administracija nenuleidžia rankų ir ieško išeičių. Galvojome, kaip išnaudoti erdves, kaip sukurti naujus produktus. Kita ranka, aišku, viską taupome – mažiname išlaidas ir bandome susiveržti diržus. Tuo pačiu metu stengiamės atlikti savo funkcijas.
Manau, kad padarėme daug. Kartais norisi sugalvoti kažką tokio, kad galėtume pamoti burtų lazdele ir sugrįžti į anksčiau buvusią normą. Sunku pripažinti, kad realybė yra tokia, jog turime žengti kelis žingsnius atgal ir statyti viską iš naujo.
– Kalbant apie „Žalgiris Insider“ platformą, kuo ji skiriasi nuo kitų sutelktinio finansavimo platformų?
– Pirminė mintis buvo sukurti „Žalgirio“ paskyrą „Patreon“ platformoje. Tai yra, kad tiesiog prašytume sirgalių finansiškai mus palaikyti, nesukuriant jiems ypatingos vertės. Man asmeniškai to labai nesinorėjo ir nenorėjau plėtoti tokios idėjos. Kai prisimeni dvi ankstesnes klubo krizes, kai prisimeni, kiek to palaikymo esame gavę iš sirgalių, nesinorėjo tuo naudotis ir vėl. Pirmosios dvi krizės buvo mūsų. Jos palietė tik „Žalgirį“. Kitos komandos gyveno kaip gyvenusios. Tada pagalbos reikėjo mums ir ji atėjo. Dabar pagalbos reikia visiems. Todėl ir neplėtojome „Patreon“ projekto. Norėjome sukurti kažką tokio, kad sirgaliai ne tik ateitų ir finansiškai padėtų „Žalgiriui“ tapdami prenumeratoriais, nes jiems rūpi komanda ir jie nori ją paremti. Mes tikrai galvojome apie profesionalų turinį, ieškojome būdų, ką naujo galime pasiūlyti sirgaliams, kaip juos sutelkti, kaip geriau pasiekti ir įtraukti. Kurdami anksčiau nematytą, unikalų, išsamų ir profesionalų turinį suteikiame sirgaliams vertę, atitinkančią jų sumokamą prenumeratos kainą. Norėjome pakelti kartelę ir viską paruošti dar profesionaliau. Norime sirgalius prileisti prie dar daugiau informacijos. Tokiu būdu norime atsiskaityti su žmonėmis už jų investiciją, už tai, kad jie gali gauti daugiau informacijos ir priartėtų prie komandos.
– Ar tai reiškia, kad nuo šiol visą „Žalgirio“ kuriamą vaizdo turinį sirgaliai pamatys tik „Žalgiris Insider“ platformoje?
– Mes neužsidarėme tylos siena ir nepradėjome sakyti, kad sirgaliai nieko nebegaus ir viskas liks tik prenumeratoriams. Visi sirgaliai ir toliau gaus informaciją, kurią gaudavo iki šiol. Tuo metu „Žalgiris Insider“ prenumeratoriai galės dar daugiau sužinoti apie komandą, tai jau kito lygio turinys, kurio anksčiau nesiūlydavome.
Tikrai nepasidarėme tokie, kurie sako: „iki šiol viską gavote nemokamai, o dabar susimokėkite“. Norime, kad būtume pasiekiamas klubas, norime, jog žmonės apie mus žinotų viską, kas yra įmanoma. Visgi „Žalgiris Insider“ siūlys pasižiūrėti giliau į klubo virtuvę, gauti kitos informacijos nei ji pateikiama viešojoje erdvėje.
Tapdamas prenumeratoriumi, žmogus tampa išskirtiniu komandos sirgaliumi, kaip ir pavyzdžiui tapdamas „Žalgirio“ Garbės Klubo nariu. Yra skirtingo lygio prenumeratos, kurios leidžia prieiti prie skirtingo lygio prenumeratos tipų. Yra krūva dalykų, kurios sirgaliai gali išnaudoti. Norime atrasti daugiau „hardcore“ sirgalių.
– Kokią matote šio projekto ateitį?
– Šios platformos kūrimas prasidėjo nuo noro kurti inovacijas. Čia prisidėjo ir IT partneriai, padėję mus pritraukti į šią „digital“ sritį. Krepšinis turi eiti į šią sritį. Didžioji dalis futbolo klubų tą turi, dalis NBA klubų tą turi, tačiau Europos krepšinio klubai dar tik atranda šią sferą. Tai dar nėra populiaru. Aišku, tai reikalauja daugiau žmonių, daugiau įrangos, daugiau investicijų. Viską bandome „ant savęs“. Yra potencialo sukurti universalią platformą, kurią galėtų įsidiegti ir kitos Eurolygos komandos, kurios turėtų savo „Insider“ platformas. Tikiu, kad gali pasisekti, tačiau viskam reikia laiko ir investicijų. Grąža turėtų pasimatyti už 3–5 metų.
– Kokius žingsnius deda „Žalgirio“ organizacija, kad įtikintų Vyriausybę dėl testinių renginių organizavimo ar galimybės organizuoti renginius su maksimaliomis saugumo priemonėmis?
– Žingsnius darome visus įmanomus. Manau, kad jau įgrisome visoms institucijoms, nes einame pas tuos pačius žmones į tas pačias ministerijas. Su vienais žmonėmis kalbame apie galimą nuostolių kompensavimą verslui, su kitais – apie galimą testinių renginių organizavimą. Kai mums pasako, kad esame tik sportas, krepšinis, pasakome, jog kaip „Žalgirio“ arena esame pajėgūs organizuoti ir bendrus renginius – koncertus, teatro pasirodymus ir t.t. Esame tikri, kad galime būti pavyzdžiu ir kitiems, neapsiriboti tik krepšiniu.
Kai tik paskelbia apie lengvatas verslui, reaguojame ir pildome paraiškas, prašome duoti paskolas, prašome atidėti mokesčius. Aišku, manau, kad žmonėms tas „Žalgirio“ beldimas į duris pabosta, bet mes, kaip ir bet kuri kita įmonė, norime, kad mums būtų leista išgyventi.
Eurolygai ir visai Lietuvai svarbu, kad būtume flagmanas. Mes jau buvome pavyzdys, kaip galima valdyti žmonių srautus pirmosios bangos pradžioje, kai buvo rungtynės su Milano ir Maskvos srities klubais. Arenoje buvo termometrai, atsižvelgta į eilių susidarymą ir įrengti skirtingi įėjimai ir t.t.
Mes visi esame gerokai pažengę dėl COVID-19 situacijos valdymo. Norime ir prašome leisti, kad mums būtų leista sukurti „naująją normą“ dėl renginių organizavimo. Norime parodyti, kad renginiai gali vykti, imantis atitinkamų priemonių. Viskas yra pateikta, mes diskutuojame. Mus permeta į kitą ministeriją, vėl diskutuojame, bet nenuleidžiame rankų. Tikrai tikiu, kad renginiai kažkada vėl bus atnaujinti. Negali būti, kad renginiai visada bus be žiūrovų.
