2021 04 06
Aplinkos ministerija primena: pievų gaisrai naikina augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, blogina dirvožemio kokybę, teršia aplinką. Jeigu nupjautos žolės nėra galimybių kompostuoti ir ją deginti būtina, darykite tai atsakingai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Nenupjautą sausą žolę deginti draudžiama.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje jau kilo 174 pievų gaisrai, daugiausiai – Vilniaus apskrityje. Vien tik praėjusią parą degė 19 pievų.
„Pavasarį, ypač rytinėje Lietuvos dalyje, dažnai ženklina ne tik pirmosios žibutės, vieversio giesmelė, bet ir juodi išdegusių pievų plotai, dūmų kvapas. Atmosferoje ir taip daug kietųjų dalelių, kurias nusodins tik pirmas tikras pavasarinis lietus. Ir taip kasmet – liepsnoja sausa pievų žolė, nuo jos liepsna greitai peršoka į aplinkinius miškelius, kartais nepasigaili ir sodybų“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Pasak jo, pasaulio ekologai laikosi nuomonės, kad ugnis gamtai ne priešas, bet tik kai ji kontroliuojama. Lietuvos pievoms ugnis atneša daugiau žalos nei naudos. „Pievų augalijos pagrindas – daugiamečiai žoliniai augalai, kurių ūgliams ir daigams praūžusi liepsna didelės žalos nepadaro, tiesiog kuriam laikui sulėtėja augimas. Daug didesnis poveikis vienmečiams augalams, o ypač samanoms ar kerpėms, kurios neturi šaknų. Tikėtina, kad natūraliose pievose, pastoviai jas deginant, augalų rūšių įvairovė galėtų kiek sumažėti“, – aiškina M. Lapelė.
Jo žodžiais, labiausiai ugnis kenkia mikroorganizmų pasauliui tiek paklotėje, tiek viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėja bendras mikroorganizmų skaičius, mažėja azotą ir fosforą fiksuojančių mikroorganizmų. Dėl to padidėja organinių medžiagų mineralizacija ir tai neigiamai veikia bendrą derlingumą. Sausos žolės deginimas gana pavojingas ir vabzdžiams ar lėtai judantiems gyvūnams, ypač kai išdega dideli plotai.
Atkreipiame dėmesį, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat ir žolę. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Pagal juos, sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti. Tai gali būti daroma ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms.
Primename, kad surinktus augalus deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose, vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Sausą žolę ir kitas augalų atliekas deginant pažeidžiant reikalavimus asmenims gali būti skirta 30 – 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Pamačius deginamą žolę raginame iškart skambinti telefonu 112.
