2021 03 29
Siekiant suaktyvinti valstybinių institucijų dialogą su socialiniais partneriais bei pilietine visuomene, Lietuvos nariai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK), atstovaujantys darbdavių, darbuotojų bei nevyriausybines organizacijas šioje Europos Sąjungos institucijoje, kovo 29 d. organizavo diskusiją-konsultaciją apie nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EGADP) rengimą. Renginys leido visuomenės atstovams susipažinti su EGADP plano projektu, ministerijų pasiūlymais, investiciniais prioritetais bei išsakyti savo požiūrį, pateikti pastabas ir pasiūlymus šiame plano rengimo etape.
Šiuo metu nacionalinis EGADP planas rengiamas kartu su ministerijomis, jį derinant su Vyriausybės programoje prisiimtais ambicingais įsipareigojimais, strateginiais dokumentais bei Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijomis. Po galutinių nacionalinių planų pateikimo, šalys narės dar turės gauti ir Europos Komisijos (EK) patvirtinimą.
Nuotolinėje diskusijoje dalyvavę Finansų ministerijos atstovai pristatė EGADP plano projektą, jo rengimo eiga bei kokios reformos ir investicijos numatomos plane.
„Rengdami nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bendradarbiaujame su ekspertais, socialiniais ir ekonominiais partneriais ir koncentruojamės į ekonominio atsparumo didinimą bei perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo vidutiniu laikotarpiu. Stengiamės paruošti kokybišką ir efektyvų planą, kuris paspartintų ne tik spartesnį atsigavimą po šiuo metu išgyvenamo pandeminio šoko, bet ir paskatintų ilgalaikį ekonomikos augimą. Esame įsitikinę, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas bus puiki paspirtis šių tikslų įgyvendinimui“, – sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
Kaip pažymi viceministrė, Vyriausybė šį finansinį šaltinį laiko integralia Vyriausybės programos dalimi, o ne vienu atskiru produktu, todėl pirmosios plano rengimo diskusijos vyko ministerijų lygiu drauge rengiant ir Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Vasario pabaigoje-kovo pradžioje Vyriausybės lygiu buvo rengiamos viešos konsultacijas dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, diskutuoti kviečiant visuomenės, verslo, socialinius ir ekonominius partnerius. Diskusijose kalbėta, ką ketinama finansuoti iš EGADP lėšų.
„Parengus integruotą nacionalinį planą, dokumentas bus paskelbtas viešai. Tuomet kviesime tiek nevyriausybines organizacijas, tiek visą visuomenę teikti pastabas ir toliau dalyvauti dialoge. Tam balandį bus rengiamos atskiros teminės diskusijos bei rašytinės konsultacijos, kuriose galės dalyvauti visi norintieji ar negalėję pasisakyti iki šiol“, – teigė V. Česnulevičiūtė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Gintaras Morkis susitikimo metu akcentavo, jog EGADP planas turėtų padėti pamatus moderniai ir tvaresnei Europai.
„Tai yra didelės papildomos lėšos Lietuvai, kuri turi neeilinę galimybę įgyvendinti daug dalykų su šiomis papildomomis lėšomis: atgaivinti su pandemijos iššūkiais susidūrusią ekonomiką bei pagerinti visos eilės sektorių, tokių kaip švietimo, sveikatos ir socialinės pagalbos sistemas, jau nekalbant apie švarios energijos gamybą bei efektyvaus energijos vartojimą, žaliąją pertvarką bei skaitmeninimą. EGADP planas turėtų būti ne tik galimybė politikams realizuoti savo tikslus, bet ir atliepti į visuomenės lūkesčius. Norisi tikėti, kad lėšos bus panaudotos tiesiogiai su pandemija susijusioms ekonominėms bei socialinėms pasekmės švelninti bei investicijoms į ateitį, o ne šiaip biudžeto skylėms lopyti“, – sako G. Morkis.
Pasak G. Morkio, tiek Europos Parlamento ir Tarybos, tiek Komisijos dokumentuose kalbama apie socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo nacionalinių planų rengime svarbą.
„Kalbant apie Lietuvą reikia pasakyti, kad tam tikros diskusijos dėl nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano EGADP plano jau vyko socialinių partnerių iniciatyva, o taip pat tam tikru mastu organizuotos Vyriausybės bei ministerijų lygiu, žinoma tiek, kiek jos tuo metu turėjo informacijos ir galėjo dalintis ta informacija. Šiandien ėmėmės iniciatyvos surengti plataus masto diskusiją-konsultaciją, kaip papildomą formatą Vyriausybės rengiamoms diskusijoms“, – teigė G. Morkis.
Rengdama nacionalinį planą, Lietuva yra išskyrusi septynias komponentų kategorijas, kurioms numatoma naudoti EGADP lėšas: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; sveikata; socialiniai reikalai; mokslas ir inovacijos; švietimas; viešasis valdymas.
Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. EGADP lėšų. Kiti nacionalinio plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
Iš viso Lietuvai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skirta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.
