Pastaruosius metus didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į virtualią erdvę, nepaprastai aktualu tapo pasirūpinti, kad toks ribotas komunikavimas neprarastų savo kokybės. Jei dauguma žmonių supranta, kaip bendrauti akis į akį, kad visiems pašnekovams būtų malonu ir vėliau susitikti, tai virtualios erdvės taisyklės ne visiems yra aiškios. Interneto etiketas (angl. netiquette) – tai tinkamo nuotolinio bendravimo taisyklių rinkinys, kuris ypač aktualus šiomis dienomis. Virginia Shea savo knygoje „Netiquette“ įvardija 10 taisyklių, kurių svarbu laikytis komunikuojant internete. Taigi, ką reikėtų prisiminti?
Pirma ir pati svarbiausia taisyklė bendraujant per atstumą – nepamiršti, kad komunikuojame su realiais žmonėmis, kurie dalinasi savo mintimis ir jausmais, kurie skaito kitų žmonių parašytas mintis ir įvardintas emocijas bei kuriems perskaityti dalykai daro poveikį jų mintims, jausmams ir elgesiui.
Komunikacijai persikėlus į išmaniuosius įrenginius, fizinis atstumas tapo ir psichologiniu – tai yra, dalis žmonių, nematydami prieš save pašnekovo, tarsi „išsilaisvina“ reaguodami (pavyzdžiui, žemina, koneveikia ar nuvertina kitą savo komentarais), nes „galvoja“, kad bendrauja su įrenginiu, o ne asmeniu, ir kad jo ar jos komentaras yra „niekieno“, tai yra, anonimiškas. Tad, prieš atsakant ar sureaguojant į kažką per nuotolį, svarbu savęs paklausti, kaip toks komentaras paveiktų jus, jeigu jį gautumėte jūs pats ar pati.
Antras svarbus dalykas – laikytis tokių pačių elgesio internete standartų, kokių laikotės ir realiame gyvenime. Žinoma, daliai žmonių, turinčių sunkumų kalbantis akis į akį, virtualus bendravimas suteikia daugiau drąsos ir kitokio elgesio būdo laisvės. Tačiau svarbu prisiminti, kad mandagus ir geranoriškas bendravimas, jeigu jums jis buvo (yra) vertybė kalbantis gyvai, turėtų toks išlikti ir komunikuojant per nuotolį. Beje, rašymas didžiosiomis raidėmis yra vertinamas kaip rėkimas, šaukimas, taigi, toks bendravimo būdas nėra pagarbos ženklas.
Trečioji taisyklė – atsižvelgti į bendravimo kontekstą virtualioje erdvėje. Kaip ir susitikus gyvai, mes prideriname savo elgesį prie žmonių ar situacijos: pavyzdžiui, ramiai, pagarbiai elgiamės laidotuvių metu, o džiugiai – gimtadieniuose. Toks pat prisiderinimas turėtų būti ir bendraujant virtualiai. Pagarbą reikia rodyti kiekvienam asmeniui. Tad, jeigu jums asmeniškai kažkas atrodo priimtina, tai nebūtinai bus priimtina kitiems.
Ketvirta – gerbkite kito asmens laiką ir galimybes ar resursus. Nuotolinis bendravimas atima labai daug laiko – užtrunka tiek perskaityti gautą informaciją, tiek ir į ją atsakyti. Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu turi labai daug įvairiausių įsipareigojimų, rūpesčių ir reikalų. Jie taip pat gyvena ir „akivaizdinį“ gyvenimą, todėl neturi tiek laisvo laiko, kad skaitytų perteklinius el. laiškus. Tad rašyti pastaruosius reikėtų mandagiai, glaustai ir aiškiai, kad toks laiškas atimtų mažiausiai gavėjo laiko.
Penkta taisyklė – tinkamu būdu pristatykite save internete. Žmonės susidaro įspūdį apie savo pašnekovą iš to, kaip jis atrodo, kaip kalba ir kaip rašo. Taigi, jeigu bendraujate nuotoliniu būdu su vaizdo kamera ir mikrofonu, turite pasirūpinti, kaip atrodote ir kokioje aplinkoje kalbate, kad būtų užtikrintas tinkamas garso ir vaizdo ryšys.
Visgi, net ir nesant vaizdo ar garso ryšiui, mandagus, tvarkingas rašymo tonas taip pat privalo būti išlaikytas – tai yra, rašytiniuose komentaruose ar laiškuose neturėtų būti gramatinių klaidų, nemandagių žodžių ir neišprusimo demonstravimo komentuojant temomis, kurių neišmanote. Kaip ir kalbantis gyvai, bendraujant per atstumą visiškai netinka keiktis, pradėti įžeidinėjimų („liepsnų“) „karus“ (angl. flame wars) ar rašyti ginčytinus (dviprasmiškus) komentarus.
Šeštoji taisyklė – dalintis ekspertine informacija. Viena iš pagrindinių naudojimosi internetu priežasčių yra informacijos paieška. Todėl, siekiant sumažinti bereikalingų ir nepatikimų faktų ar duomenų kiekį, svarbu dalintis ir viešinti tik tą informaciją, kurią išmanote, kuri yra jūsų ekspertizės sritis.
Septintas svarbus bendravimo nuotoliu aspektas – padėti kontroliuoti „liepsnų karus“. Shea apibrėžia liepsnojimą (angl. flaming) kaip „tai, ką žmonės daro, kai dalinasi (išreiškia) stipriomis nuomonėmis nesivaldydami (nevaldydami emocijų)“. Kitaip tai galima pavadinti bandymu kurstyti konfliktą išreiškiant kategorišką nuomonę. Nėra prasminga veltis į tokius karus, nes jie neduoda jokio konstruktyvaus rezultato, todėl vertėtų stabdyti diskusijas, jeigu jos veda prie tokių galimai konfliktinių situacijų, ir judėti produktyvesne kryptimi.
Aštunta taisyklė – gerbkime vienas kito privatumą. Pagarba asmens privatumui yra svarbi tiek bendraujant gyvai, tiek per nuotolį. Dėl šios priežasties, dalintis galima tik tokia informacija, kuriai yra gautas asmens leidimas.
Devinta interneto etiketo taisyklė – nepiktnaudžiauti savo galia. Ne visi žmonės vienodai išmano technologijas ir žino bendravimo internete subtilybes, todėl tiems, kurie turi daugiau išmanymo ir patirties komunikuojant išmaniaisiais prietaisais, reikėtų nepamiršti, kad jiems tai nesuteikia teisės pasinaudoti kito neišmanymu, išnaudoti kitą žmogų. Ši taisyklė itin svarbi žinomiems asmenims, kurie turi daug sekėjų, dėl ko jų pasisakymai gali turėti itin didelį poveikį kitiems. Verta gerai pagalvoti prieš paspaudžiant „dalintis“.
Ir paskutinė taisyklė – būti atlaidžiam kitų žmonių klaidoms. Ne kiekvienas internete yra toks protingas, kokiu galbūt save laikote jūs. Taigi, bendraujant per atstumą kai kurių žmonių klausimai gali pasirodyti kvaili, kiti, jūsų nuomone, pateikinės nebūtinus atsakymus, arba komentuos su gramatinėmis klaidomis. Tokiu atveju vis vien išlieka aktuali bendroji komunikavimo taisyklė – pagalvoti du kartus prieš reaguojant, nes niekas nėra įpareigotas visus taisyti bendraujant internete.
Prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė, Psichologijos klinikos psichologė
