Lietuvos vandenilio platformos susitikime aptartos priemonės, galinčios paskatinti šių technologijų plėtrą Lietuvoje ir investicijos, kurias planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).
„Vandenilis yra nauja technologijų Lietuvoje kryptis, kuriai skirsime didelį dėmesį. Strateginiuose dokumentuose esame numatę integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Tad tai yra dar viena labai svarbi AEI priemonė, padėsianti pasiekti klimato neutralumo tikslų“, – susitikimo metu sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.
Lietuvos vandenilio platformos nariams buvo pristatytas Energetikos ministerijos parengtas reformų ir investicijų rinkinys, kurį planuojama finansuoti iš RRF. Pagrindinės energetikos ministerijos pasirinktos reformos ir investicijų kryptys yra AEI plėtra elektros gamybos sektoriuje ir Žalioji transporto sektoriaus transformacija. Žaliojo vandenilio gamybos ir perdavimo į gamtinių dujų tinklus bei Vandenilio technologijų ir jų panaudojimo skatinimo mechanizmo sukūrimui preliminariai numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. Lietuvos pasiūlytas reformas ir investicijas dar turi patvirtinti Europos Komisija.
Lietuvos vandenilio platformos nariams taip pat buvo pristatytos Įžvalgos po RAIDA 2050 analizės ir vandenilio perspektyva. EPSO-G Inovacijų vadovas Laurynas Mereckas pabrėžė, kad artimiausius tris dešimtmečius augant atsinaujinančių energijos išteklių generacijai bus būtina vystyti pilotinius Power-to-gas projektus ir ruoštis technologijos plėtrai plačiu mastu. Taip pat išvystyti palankią teisinę aplinką šios ir susijusių technologijų plėtrai.
Lietuvos vandenilio platformos nariai taip pat aptarė demonstracinių projektų svarbą, didelį vandenilio technologijų plėtros potencialą transporto sektoriuje, aktualias ES teisėkūros iniciatyvas.
Lietuvos vandenilio platforma įkurta 2020 m. lapkričio 30 dieną, energetikos ministrui pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su 19 verslo asociacijų bei įmonių. Tai bendradarbiavimo formatas, telkiantis šalies mokslo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus bendram tikslui – siekti vandenilio technologijų plėtros šalyje. Lietuvos vandenilio platforma šiuo metu turi 28 narius.
Vandenilio technologijų plėtra Lietuvoje prisideda prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu, energetiniu saugumu bei šalies verslo dalyvavimu siekiant energetikos pažangos, įgyvendinimo.
ES Vandenilio strategijos ir NENS strateginėms kryptims bei tikslams įgyvendinti būtinas vieningas požiūris ir koordinuoti veiksmai, kuriant vandenilio technologijų potencialo Lietuvoje ir ES įgyvendinimui palankią aplinką, kuri apimtų investicijas, teisinį reguliavimą, rinkos kūrimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei informacijos sklaidą. Šiuo tikslu vandenilio platformos nariai pasiskirstė į darbo grupes pagal pagrindines vandenilio plėtros kryptis (gamyba, panaudojimas pramonės sektoriuje, transporto, namų ūkiuose, perdavimo ir skirstymo tinkluose). Darbo grupių veiklos rezultatai ir pateiktos rekomendacijos turėtų tapti pagrindu tolimesnės vandenilio plėtros vystymo strategijos rengimui.
Daugiau informacijos apie vandenilio platformą čia.
