„Per pastaruosius 5 metus Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo daugiau kaip 7 tūkst. ir jau siekia 103 tūkst. Auga ir vidutinis atlyginimas, tačiau Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti mūsų savivaldybės biudžetui, kažkodėl yra viena mažiausių: tarp 60-ties savivaldybių esame tik 54-toje vietoje“, – pirmadienį vykusiame pasitarime su Kauno rajone rinktais Seimo nariais kalbėjo meras Valerijus Makūnas.
Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Justinas Urbanavičius, Marius Matijošaitis, Giedrius Surplys ir jų padėjėjai.
Auga darželiai ir mokyklos
V.Makūnas konstatavo, kad augant gyventojų skaičiui, didėja ir jų poreikiai, tačiau savivaldybė dažniausiai paliekama viena dorotis su didelių finansinių išteklių reikalaujančiais iššūkiais.
Jis paprašė Seimo narių atkreipti dėmesį į parengtus Raudondvario ir Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijų bei Raudondvario kultūros centro rekonstrukcijos projektus.
„Būtų didelė paspirtis, jei atsirastų galimybė finansuoti šiuos projektus per Vyriausybės investicijų programą, žinoma, prisidedant ir savivaldybei“, – kalbėjo meras.
Kartu jis pasidžiaugė, kad naujosios Vyriausybės programoje pirmą kartą daug vietos skirta ikimokykliniam ugdymui ir būtinybei plėsti mobiliųjų darželių tinklą.
Pernai Kauno rajono savivaldybė pastatė arba rekonstravo 8 darželius ir juose sukūrė tūkstantį naujų vietų darželinukams, šių metų planuose – dar mažiausiai 400 vietų. „Vaikai yra Lietuvos ateitis, todėl prašome ir Vyriausybės paramos“, – kalbėjo meras.
Gyventojus kankina smarvė
Kita opi problema – atliekų tvarkymas. Ramučių, Narėpų, Biruliškių ir kitų gyvenviečių žmones jau daug metų varo į neviltį iš Kauno MBA sklindantys kvapai. Per trumpą laiką pasikeitė keturi įmonės vadovai, įvyko dešimtys pasitarimų, tačiau situacija nepagerėjo.
„Alytuje veikia panaši įmonė, bet ten nėra jokių problemų dėl kvapų. O štai Kauno MBA kelis šimtus tonų atliekų laiko tiesiog kieme, po atviru dangumi“, – neūkiškumą konstatavo V. Makūnas.
Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis apgailestavo, kad Kauno RATC valdyboje nėra vieningos nuomonės dėl įmonės valdymo ir maisto atliekų rūšiavimo. Vicemeras taip pat pastebėjo, kad ne visos atsakingos valstybės institucijos padeda spręsti šią problemą. „Gyventojai dūsta nuo smarvės, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nesiima ryžtingų priemonių“, – piktinosi A. Nesteckis.
J.Urbanavičius tvirtino, kad Kauno MBA yra jo vadovaujamo Seimo aplinkos apsaugos komiteto akiratyje. „Atliekame tyrimą, laukiame atsakymų“, – tvirtino politikas.
Gera žinia iš Aplinkos apsaugos agentūros: Kauno MBA privalės iš naujo atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Kovoja su spūstimis
G.Surplys daugiausiai kalbėjo apie laivybos Nemune gaivinimą ir Kačerginės lenktynių trasos ateitį. M. Matijošaitis – apie Karmėlavos oro uosto plėtrą ir transporto problemas. Kauno regione yra daug valstybinių kelių, kuriuos būtina rekonstruoti. Tarp jų ir Šakių plentas, kurio atkarpoje ties Akademija formuojasi spūstys.
V.Makūnas informavo Seimo narius apie įvykusius pasitarimus su LAKD vadovais, kurie žadėjo šioje vietoje įrengti naujas įvažas, o ateityje praplatinti kelią iki keturių eismo juostų.
J.Urbanavičius pastebėjo, kad kelias Kaunas – Alytus yra vienas labiausiai nusidėvėjusių ir avaringiausių kelių Lietuvoje, todėl jį taip pat svarbu tvarkyti.
Daug transporto problemų reikia spręsti ir Karmėlavos seniūnijoje, kur greta gyvenamųjų kvartalų auga verslo įmonės, daugėja krovininio transporto.
Meras sakė, kad savivaldybė, atsižvelgdama į Narėpų ir Ramučių bendruomenių skundus, kreipėsi į LAKD, prašydama įrengti kelyje Kaunas-Zarasai pėsčiųjų perėją, tačiau direkcijos atstovai šio prašymo nesvarstė, nes toks sprendinys, jų nuomone, yra nesaugus.
Kauno rajone yra 1 735 km vietinės reikšmės kelių. 2021 m. savivaldybės biudžete jiems numatyta 7,5mln. Eur. „Deja, nerimą kelia mažėjanti LAKD Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis“, – apgailestavo V. Makūnas.
Naujovės skinasi kelią
Kauno rajono savivaldybės taryba neseniai patvirtino Sodininkų rėmimo programą, iš kurios bus galima gauti lėšų kadastriniams matavimams, inventorizacijai, teisinei registracijai.
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo veikti ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio svarbiausias tikslas – suvaldyti stichiškas statybas. Šis įstatymas ypač aktualus augančioms priemiesčių gyvenvietėms.
V.Pranckietis siūlė paspartinti regioninio ar nacionalinio lygmens vieningo transporto bilieto kūrimą. V. Makūnas pastebėjo, kad kol kas nėra teisės aktų, apibrėžiančių tokio bilieto diegimą. Jo teigimu, Kauno rajono savivaldybė ne kartą kėlė šį klausimą, tačiau regiono savivaldybių viešojo transporto poreikiai ir kainodara skiriasi, todėl susitarti nelengva. „Pirmiausia turi būti sukurtos teisinės gairės tokiai sistemai kurti, įvertinti kaštai, nauda, numatytas finansavimas“, – vardijo meras.
Apibendrindamas diskusiją, V. Makūnas pabrėžė, kad savivaldybėms reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo ir teisingiau paskirstyti lėšas.
Jis pastebėjo, kad apie būtinybę reformuoti savivaldybių finansavimo tvarką kalba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai. Vienas iš siūlymų – dalį pridėtinės vertės mokesčio (PVM), motorinių transporto priemonių registracijos ir NT mokesčius įskaityti į savivaldybių biudžetus.
„Ne kartą įsitikinome: problemos sprendžiamos lengviau, kai girdimas bendruomenių balsas ir darniai sąveikauja visos valdžios grandys. Surėmę pečius galime nuveikti gerokai daugiau“, – kalbėjo V. Makūnas.
Seimo nariai ir meras sutarė pasitarimus rengti mažiausiai keturis kartus per metus.
