„Senjorai Lietuvoje būsto keitimo klausimais yra nedrąsūs – net ir susidurdami su įvairias nepatogumais, jie dažnai nesiryžta šiam žingsniui, nes bijo pardavimo problemų bei kraustymosi proceso“, – tvirtina „Capital“ nekilnojamojo turto brokerė Gina Mackevičienė, kuri dalinasi savo įžvalgomis.
Pakeisti gyvenamąją vietą senyvame amžiuje lietuviams vis dar yra nemenkas iššūkis, tačiau anot nekilnojamojo turto brokerės Ginos Mackevičienės, visgi apsisprendę persikraustyti į mažesnius namus, senjorai dažnai ne tik sutaupo, bet ir džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe bei patogesniu susisiekimu.
Viena didžiausių baimių – į namus vaikštantys pirkėjai
Mackevičienė pasakoja, kad senjorai Lietuvoje būsto keitimo klausimais yra nedrąsūs – net ir susidurdami su įvairias nepatogumais, jie dažnai nesiryžta šiam žingsniui, nes bijo pardavimo problemų bei kraustymosi proceso. „Dažnai senoliai gyvena gerokai jiems per dideliuose būstuose, kuriuos prižiūrėti darosi jau per sunku, o jeigu nežino, kad yra perkraustymo paslaugas teikiančių įmonių, vengia ir paties persikraustymo proceso“, – apie priežastis, kodėl senjorai nesiryžta persikraustyti, pasakoja nekilnojamojo turto specialistė.
Tačiau, pasak pašnekovės, bene dažniausiai pasitaikanti baimė yra į namus vaikštantys pirkėjai. „Nors į namus įsileisti svetimus žmones išties gali būti nedrąsu, būsto pardavimo atveju, brokeris yra tarsi saugumo garantas, ne tik pristatantis pirkėjui būstą, bet kartu stebintis jo elgesį ir visuomet pasiruošęs padėti.“
Dar viena, ne mažiau populiari priežastis, kodėl senjorai nedrįsta kraustytis, yra sentimentai. „Kai kam prisirišimas prie namų yra toks stiprus, kad net tuomet, kai, pavyzdžiui, nebegali nulipti iš 5-o aukšto ir dažniau išeiti į lauką, pabendrauti su žmonėmis ar apsirūpinti maistu bei būtinais vaistais, jie vis tiek nekeičia būsto. Deja, imtis pokyčių dėl geresnės gyvenimo kokybės senjorų neskatina ir grėsmė likti socialiai atskirtiems ar priklausomiems nuo kitų, – pasakoja brokerė. – Dažniausiai, tokiu atveju, parduoti būstą ir nusipirkti naują paskatina vaikai ar anūkai, kurie neretai padeda ir pardavimo procese.“
Vertinti savo būstą pagal kitų skelbimus nereikėtų
Anot G. Mackevičienės, derėtų nepamiršti, kad nors vaikai ar anūkai geba padaryti kokybiškas nuotraukas ar įdėti skelbimą į portalą, parduodant būstą yra ir kitų darbų, kurie atima nemažai laiko.
„Ne paslaptis, kad senjorams pardavimo procesas gali būti sudėtingesnis – jie nemoka pasidaryti kokybiškų būsto nuotraukų ar įdėti skelbimą, o vaikai dažniausiai geba objektą pateikti profesionaliau, – teigia pašnekovė ir priduria, kad vis daugiau pirkėjų siekia įsigyti būstą su paskola, tuomet jau prireikia ir specialistų pagalbos, siekiant užtikrinti sklandų procesą abejoms pusėms. – Perkant būstą su paskola yra reikalingas turto vertinimas, todėl tiek pardavėjui, tiek pirkėjui svarbu, kad kaina atitiktų rinką – to nepadarysi tiesiog remiantis panašiais skelbimais. Specialistas, siūlydamas už kokią kainą galima parduodi būstą, pasitikslina su turto vertintoju, todėl dedant skelbimą yra užtikrintas, kad ir pirkėjas su paskola galės jį įsigyti.“
Prasidėjus karantinui, anot brokerės G. Mackevičienės, išryškėjo dar viena kliūtis, kuri stabdo vyresnius žmones nuo būsto keitimo. „Pasikeitus situacijai, dėl pandemijos beveik į visas įstaigas galima pakliūti tik iš anksto rezervavus laiką, o dažniausiai tai daroma per elektronines sistemas. Dokumentus taip pat prašoma atsiųsti elektroniniu paštu, o didelė dalis senjorų neturi ne tik elektroninio pašto, bet ir kompiuterio“, – teigia brokerė ir priduria, kad ne tik senjorams, bet ir neretai jauniems žmonėms prireikia nekilnojamojo turto agento konsultacijos, nes sunku susigaudyti, į ką kreiptis, siekiant įteisinti kokius nors pakeitimus.
Senjorų lūkesčiai būstui – patogus susisiekimas ir poliklinika
Anot pašnekovės, savo iniciatyva keisti būstą senjorai nusprendžia ganėtinai retai, o dažniausiai tai daro gyvenantys užmiestyje – dėl patogesnio susisiekimo jie keliasi gyventi į miestą. „Nors dažniausiai senjorai kraustosi iš atokesnių vietų į patį miestą ir vietoje didelių nuosavų namų renkasi butus, yra tekę susidurti ir su tokiais atvejais, kai dėl noro gyventi arčiau vaikų, anūkų, keliamasi ir, pavyzdžiui, iš Kauno į Vilnių, o vienas svarbiausių kriterijų tokiame amžiuje tampa galimybė savarankiškai, be nuosavo transporto pasiekti parduotuvę, vaistinę ar gydymo įstaigą“, – apie tai, kas senyvame amžiuje paskatina kraustytis, pasakoja G. Mackevičienė.
Idealiu atveju, anot nekilnojamojo turto specialistės, senjorai, kai name nėra lifto, renkasi gyventi pirmame arba antrame aukšte, o vienu didžiausių privalumų tampa balkonas. „Jie labai mėgsta, kai namuose yra balkonas, nes net tuomet, kai darosi sunku vaikščioti, pakvėpuoti grynu oru galima bent jame. Taip pat pastebiu, kad perkantys mažesnį būstą vis dažniau galvoja apie komfortišką poilsį, todėl gyvenant dviese renkasi ne vieno, o mažiausiai dviejų kambarių butus, kad esant reikalui, galėtų būti ir atskirai“, – apie idealų senjoro būstą pasakoja G. Mackevičienė..
Mažesnis būstas padės sutaupyti
Būtent dėl gyvenimo kokybės, anot G. Mackevičienės, dažniausiai ir verta keisti namus. Ji atkreipia dėmesį, kad didelė dalis mokesčių yra skaičiuojama pagal būsto plotą, todėl mažesni namai padėtų sutaupyti: „Pavyzdžiui, šildymas, šiukšlių išvežimas, namų bendrijos ar butų priežiūros įmonių bendrieji aptarnavimo mokesčiai yra skaičiuojami pagal būsto plotą, o susimokėjus už šias paslaugas, dažnam nebelieka pinigų kokybiškam gyvenimui – mažesnis butas neabejotinai paliktų daugiau pensijos senjorų kišenėse kokybiškesnei senatvei.“
Pasak pašnekovės, jei senjorai gyvena atokiau nuo miesto ir jaučia, kad darosi vis sunkiau pasirūpinti savimi bei dideliu būstu, pirmas žingsnis, ką reiktų padaryti, tai pasikonsultuoti su savo artimaisiais arba nekilnojamojo turto agentu. „Svarbiausia yra apsispręsti parduoti būstą, aptarti su tai su artimaisiais arba nekilnojamojo turto profesionalu, kuris padės nustatyti realią pardavimo kainą ir aptarti, ką būtų galima už ją įsigyti. Tuomet, aiškiai suvokiant savo finansinę situaciją, galima planuoti ir išlaidas bei investicijas“, – pataria G. Mackevičienė.
