„Dabar tas paminklas kaip ir niekieno – tik balandžių“, – portalui „kauniečiams“ sakė knygų apie rašytojus autorė, ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė
Glaudžiasi pakrūmėje
Įsismarkavus ginčams, ar Vilniuje turėtų likti rašytojo Petro Cvirkos paminklas, šis klausimas vėl aktualizuojamas ir Kaune, mat laikinojoje sostinėje rašytojo postamentas yra K. Donelaičio gatvėje. Tiesa, jis gerokai kuklesnis nei Vilniuje – daug mažesnis, santūriai besiglaudžiantis atokiau šaligatvio esančioje pakrūmėje.
Komunistas P. Cvirka 1940 metais su Liaudies Seimo delegacija savanoriškai ir net su dideliu entuziazmu vyko į Kremlių prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą. Tapusi raudonosios imperijos dalimi Lietuva patyrė tragiškiausią savo istorijos laikotarpį, kuris dažnai apibūdinamas kaip lietuvių tautos genocidas.
Dėl P. Cvirkos paminklo Vilniuje likimo diskutuojantys visuomenininkai, politikai, kultūros atstovai tarpusavyje nesutaria. Vieni teigia, kad su tautos priešais kolaboravusio rašytojo paminklui ne vieta sostinėje. Kiti mano, jog paminklą derėtų palikti kaip autentišką dramatiškos ir prieštaringos istorijos liudytoją.
Gyveno pusrūsyje
„Tas „vargšas“ P. Cvirkos biustas yra kaip ir niekieno. Kai vadovavau Maironio lietuvių literatūros muziejui, Kauno miesto savivaldybė siūlė imtis iniciatyvos, kad paminklas būtų išvežtas į rašytojo gimtinę. Bet ten lyg žada vežti Vilniuje esantį paminklą. Jei Klangiuose, kur P. Cvirka yra gimęs, jį pasistatytų, mes pasistiebę iš Kauno matytumėme“, – pajuokavo A. Ruseckaitė.
Jos nuomone, žiūrint dalykiškai, P. Cvirkos paminklui Kaune esančioje K. Donelaičio gatvėje – ne vieta.
„K. Donelaičio gatvės 13 name, šalia kurio stovi paminklas, tarpukariu gyveno įtakingas to meto politikas, visuomenės veikėjas Mykolas Šleževičius, o P. Cvirka nuomavo pusrūsyje esantį kambarėlį. Sovietmečiu situacija buvo iškraipyta. Visas namas paverstas pompastišku P. Cirkos muziejumi. 1989 metais pradėjau vadovauti Maironio literatūros muziejui ir po kokių metų išdrįsau P. Cvirkos muziejų uždaryti. Su kolegomis nusprendėme palikti tik nedidelę ekspoziciją pusrūsyje, kur apie metus gyveno P. Cvirka. Likusių patalpų erdvė buvo pertvarkyta į Vaikų literatūros muziejų. Jis čia veikia ir iki šiol“, – sakė A. Ruseckaitė.
Panaikino teisinę apsaugą
Nuo praėjusio pavasario Maironio lietuvių literatūros muziejui vadovaujanti Deimantė Cibulskienė portalui „kauniečiams“ sakė, jog sprendimo dėl K. Donelaičio gatvėje esančio P. Cvirkos paminklo likimo dar nėra.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė informavo, jog rašytojo biustas iki šiol tebėra savivaldybės balanse.
„Tačiau ne per seniausiai paminklas buvo išbrauktas iš kultūros vertybių registro, tai reiškia, kad jam yra panaikinta teisinė apsauga. Mes norėtumėme jį kažkur perkelti, bet nerandame sprendimo. Gal būtų galima perkelti į Veliuoną, kur jis mokėsi, ar į Klangius, kur gimė, bet, kaip supratome, ten jo paminklas nėra pageidaujamas“, – apgailestavo D. Rūkienė.