Naujausi tyrimai rodo, kad jau 2030 metais Vakarų šalyse truks beveik 2.5 mln. slaugytojų. Jų vaidmuo sveikatos priežiūroje stiprėja – slaugytojai vis dažniau savarankiškai konsultuoja gydymo įstaigų pacientus, atlieka procedūras. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 metus paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Vis dėlto visuomenė dar nėra pakankamai informuota apie šiuos specialistus.
Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 743 slaugytojai. Tai – pati didžiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Šalis tampa sektinu pavyzdžiu ir kaimyninėms valstybėms – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) slaugytojų ruošimo patirtimis dalijasi su užsienio specialistais, čia atvyksta užsieniečiai, norintys studijuoti šią specialybę.
Laukia pokyčiai
Minint Tarptautinę slaugytojų dieną LSMU, Kauno klinikos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga, Lietuvos kardiologijos slaugytojų draugija organizavo tarptautinę konferenciją, skirtą slaugos naujovėms aptarti. Konferencijoje Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius pabrėžė, kad svarbu kalbėti apie slaugytojų autonomiją, tačiau taip pat reikia nepamiršti, kad sveikatos priežiūra yra komandinis darbas. „Pacientui turime sukurti kuo didesnę vertę, taip pat privalome suprasti, kad svarbiausi esame ne mes, o žmonės, kurie kreipiasi į mus pagalbos“, – teigė profesorius.
Pasak LSMU Slaugos fakulteto dekanės prof. Jūratės Macijauskienės, slaugos laukia pokyčiai – siekiama dar labiau plėsti šios srities specialistų savarankiškumą, stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, kurioje bendrosios praktikos slaugytojų, bendruomenės slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo labai svarbus.
„Planuojama skatinti ambulatorines slaugos paslaugas, bus kuriami slaugos protokolai ir standartai, skatinama veiksminga, integruota sveikatos priežiūra. Siekiame efektyvios ir koordinuotos priežiūros žmonėms, sergantiems keliomis sudėtingomis ligomis, didesnis dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus pacientų priežiūrai“, – tvirtino profesorė.
Jos teigimu, sveikatos priežiūros įstaigose įsigali į pacientą orientuotas požiūris, o šioms naujovėms turi būti pasirengę esami ir būsimi specialistai. „Studijose ugdome kompetencijas, kurios dirbantiesiems leidžia tinkamai reaguoti ir adaptuotis prie naujovių. Tai ir kritinis mąstymas, ir moksliniais įrodymais grįstos slaugos taikymas praktikoje, profesinis savarankiškumas ir darbo komandoje įgūdžiai. Rengiami specialistai turi tapti lyderiais, inovatoriais, kad kurtų naujoves, taikytų jas praktikoje“, – kalbėjo prof. J. Macijauskienė.
Deja, kol kas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, skirtas parengti kompetetingus, autonomiškus ir savarankiškus universitetinio pasirengimo slaugytojus, vis dar nepakankamas. Būsimieji slaugytojai taip pat nėra tinkamai informuoti apie savo ateities perspektyvas ir galimybes.
Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė tvirtino, kad sveikatos apsaugoje slaugos specialistų vaidmuo stiprėja, slaugytojai savarankiškai atlieka vis daugiau procedūrų ir konsultacijų, plečiasi jų kompetencijos. „Vien tik Kauno klinikose dirba 11 slaugos specialistų, įgijusių mokslo daktaro laipsnį, 157 slaugos specialistai yra įgiję magistro laipsnį“, – sakė dr. V. Raškelienė.
Jos manymu, svarbu, kad ši specialybė būtų labiau pripažinta, o slaugytojai taptų lygiaverčiais komandos nariais – tai suteiktų galimybes save realizuoti ir tobulėti. Dėl to Kauno klinikose atsirado slaugos vadovo pareigybė, leidžianti pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, gydymą ir slaugą orientuoti į pacientą. Kad ateityje slaugytojų vaidmuo sveikatos priežiūroje turėtų būti neužmirštas ir tinkamai įvertintas pritaria ir sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Visuomenė nepakankamai informuota
Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV slaugytojai yra labiau savarankiškesni, patys prisiima daugiau atsakomybės. Pasak LSMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėjos prof. Aurelijos Blaževičienės, Lietuva taip pat seka šių šalių geraisiais pavyzdžiais, tačiau vieno modelio, kaip būtų galima gerinti slaugos sistemą, labiau informuoti visuomenę apie šios srities specialistus nėra.
Prof. A. Blaževičienė ir magistrantė Vita Balčienė atliko tyrimą, kuriame analizavo slaugytojų įvaizdį internete. Tyrėjos nustatė, kad aukštesnio išsilavinimo, lyčių lygybės ir profesinės autonomijos dėka visuomenė vis labiau domisi slaugos profesija, šios srities specialistų rengimu ir jų teikiamomis paslaugomis.
Vis dėlto, konferencijoje tyrimo rezultatus pristačiusi V. Balčienė akcentavo, kad visuomenei dar trūksta žinių apie paslaugas, kurias teikia dabartiniai slaugytojai, o socialinėse medijose esanti informacija nepilnai atspindi besikeičiantį slaugytojo vaidmenį. Internetas „yra perspektyvi erdvė slaugytojo įvaizdžiui gerinti, suteikianti galimybę parodyti geriausius profesijos aspektus“, – teigiama tyrimo išvadose.
Prastas sveikatos raštingumas
2012 metais Europoje atlikta apklausa parodė, kad vieno iš dviejų europiečių sveikatos raštingumo lygis yra žemas. Daug žmonių nesupranta sveikatos priežiūros sistemos ir nemoka ja tinkamai naudotis. Tai neigiamai veikia visuomenės sveikatą. „Slaugytojai turi puikias galimybes savo komandose imtis iniciatyvos ir pradėti spręsti šias problemas“, – konferencijoje kalbėjo prof. Jane Sixsmith iš Airijos Golvėjaus universiteto, kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendradarbiaujantis centras Sveikatos stiprinimo mokslo srityje.
Slaugos specialistės teigimu, prastas visuomenės sveikatos raštingumas turi įtakos gyvenimo kokybei – žmonės nesupranta sveikatos problemų. Tai ypač aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems svarbi maisto produktų sudėtis. „Sveikatos raštingumą lemia išsilavinimas, socialinis statusas, finansinė padėtis, amžius“, – tvirtino profesorė.
PSO bendradarbiaujančio centro Visuomenės sveikatos, slaugos ir akušerijos srityje, vadovė prof. Viv Bennett pritarė iš Jungtinės Karalystės, kad slaugytojai turi visas galimybes keisti sveikatos priežiūrą ir skatinti sveikatos kultūrą. „Turime keisti požiūrį, kad sveikatos apsauga skirta gydyti. Reikia mąstyti taip, kad sveikatos apsauga skirta užtikrinti gerą sveikatą nuolatos. Taip pat reikia keisti požiūrį į slaugą: slaugytojai gali užkirsti kelią žmonių ligoms, kai yra galimybė. Tam reikia lyderystės“, – kalbėjo prof. V. Bennett.
Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti skirtoje konferencijoje dalyvavo slaugos specialistai iš Lietuvos ir viso pasaulio, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Jie kalbėjo apie lyderystę, inovacijas, studijas ir kitus slaugai aktualius klausimus. SAM Asmens sveikatos departamento direktorė, laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas, Odeta Vitkūnienė pristatė sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo rodiklius, taip pat kalbėjo apie šiuo metu neišnaudojamas slaugytojų kompetencijas.
