Įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimą, tariantis dėl ekologinio kompensavimo priemonių, galima sumažinti priešpriešą tarp verslo ir gyventojų, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Jų teigimu, ekologinio kompensavimo principai padeda rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (SHMMF VPAI) tyrėjai tikina, kad šiuo metu darniai miestų plėtrai skiriamas nepakankamas dėmesys.
Remiantis ekologinio kompensavimo koncepcija, kuri apima žalos aplinkai vengimą, minimizavimą, pažeistos bioįvairovės atkūrimą ir atstatymą, galima subalansuoti verslo plėtrą su miestų gyventojų teise į švarią aplinką.
Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Seime, Europos informacijos biure vyko tarptautinis seminaras, kuriame KTU tyrėjai pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom)“ rezultatus. 
Ekologinio kompensavimo praktikos
Seminaro organizatoriai kvietė susipažinti su Švedijos miestuose įgyvendinamomis ekologinio kompensavimo gerosiomis praktikomis bei diskutuoti, kaip ir kokie ekologinio kompensavimo principai tiktų Lietuvos miestams, siekiant subalansuotos urbanistinės plėtros.
Seminare dalyvavo svečiai iš Švedijos, Lietuvos savivaldybių, Aplinkos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės.
Projekto vadovė ir KTU docentė Aistė Balžekienė vykusiame seminare pristatė ekologinio kompensavimo miestuose idėjas. Vystant miestų infrastruktūrų projektus, kyla klausimas, kaip suderinti ekonominius interesus su bioįvairovės ir jos atliekamų funkcijų išsaugojimu.
Šiai dilemai spręsti kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra taikomi ekologinio kompensavimo principai, kurių pagrindinė idėja yra pažeistų gamtinių resursų atstatymas resursais, o ne pinigine išraiška.
Pristatė Švedijos patirtį
Tuo tarpu Linnea Lundberg, Geteborgo miesto savivaldybės projektų vadovė, pateikė Švedijos miesto ekologinio kompensavimo praktikos pavyzdžius.
Akcentuota, kad Geteborgas – vienas sparčiausiai augančių Švedijos miestų, ne tik remiasi nacionaliniais Švedijos įstatymais, bet kartu turi ir regionines miesto plėtros taisykles, kurios paremtos ekologinio kompensavimo idėjomis
Geteburgo savivaldybė yra patvirtinusi atitinkamas gaires, taikomas derybose su investuotojais dėl miestuose statomų objektų. Dažnai žalos gamtai atlyginimo priemonės yra savanoriškos, jos nėra vystytojams teisiškai privalomos, tačiau jų pritaikymas atspindi bendrą vystytojų ir savivaldybių siekį išsaugoti balansą tarp gamtinės aplinkos mieste ir urbanistinės plėtros.
Darnios miestų plėtros galimybės Lietuvoje
KTU VPAI mokslininkė Audronė Telešienė savo pranešime pristatė Lietuvos miestų infrastruktūros projektų ir kompensavimo geruosius pavyzdžius.
Paminėtas naujojo Vilniaus aplinkkelio įrengimo atvejis, kai siekiant sumažinti ir kompensuoti poveikį gamtai, aplinkkelio statybos buvo atitrauktos nuo gyvenamųjų namų, pastatyti paviršinio vandens valymo įrenginiai, statyti pylimai, triukšmo slopinimo sienos, žalios (augalų) buferinės zonos bei vykdytas Buivydiškių tvenkinių ir kanalų valymas.
Įdiegus ekologinio kompensavimo tvarką, nustačius, ką, kaip ir kada reikia kompensuoti, bei kas turėtų priimti sprendimus, galima sukurti vertę savivaldybėms – didinti aplinkos kokybę, ekosistemų gyvybingumą, bioįvairovės išsaugojimą, skatinti bendruomeniškumą, labiau įtraukiant gyventojus į planavimo procesus.
Žala aplinkai tampa neišvengiama
Jurgita Jurkevičienė, remdamasis tyrime atlikta žiniasklaidos turinio analize pastebi, kad Lietuvoje kalbant apie žalą gamtai, kaip kompensuotinos gamtinės vertybės, dažniausiai akcentuojama gyvūnija ir augalija, tačiau rečiau kalbama apie pažeistas dirvožemio ar hidrologines funkcijas.
Projekte taip pat dalyvaujantis KTU profesorius Algis Junevičius pažymi, kad ekologinio kompensavimo principų įdiegimas savivaldybėse leistų geriau pasirengti naujų ES reguliavimo dokumentų aplinkos apsaugos srityje taikymui, o savivaldybės taptų patrauklesnės planuojant ir vykdant ES finansuojamus projektus.
„Žinoma, šiuolaikinėse valstybėse miestų plėtra kuria pridėtinę vertę, kelia ekonominį lygį ir didina konkurencingumą, tačiau daroma žala gamtinei aplinkai yra taip pat neišvengiama, – pabrėžia KTU vyresnysis mokslo darbuotojas Jesperas Personas. – Vis dėlto, harmonija yra labai svarbi, siekiant darnaus miestų vystymo ir žalą įmanoma subalansuoti.“
Visuomenė įtraukiama nepakankamai
Projekto vadovė A. Balžekienė tikina, kad šiomis dienomis visuomenė nėra pakankamai informuota ir įtraukiama į miestų plėtros planavimą. Lietuvos gyventojai apie būsimo miesto plėtros projekto įgyvendinimą ir galimą žalos kompensavimą gamtai dažnai sužino jau post factum. Su bendruomenėmis nėra diskutuojama apie tokios žalos atlyginimo priemones.
Varėnos rajono savivaldybės atstovas Antanas Labanauskas seminaro metu taip pat pabrėžė, kad visuomenė ne visada turi ir kertinį suvokimą, dėl ko reikia išsaugoti tam tikrus gamtinius resursus, o viena iš priežasčių – bendros informacijos apie darnios plėtros svarbą trūkumas.
Pasak projekto narių, sprendimai dėl miesto gerovės, ateities ir plėtros turėtų būti priimami bendruomeniškai, remiantis gyventojų bei atitinkamų savivaldybių pasiūlymais. Tikima, kad bendradarbiaujant su miestų gyventojais būtų kuriama bendra pridėtinė vertė tiek gyventojams, tiek pačiam miestui, tiek verslui ar investuotojams.
Pristačius tam tikrą projektą, dažnai sulaukiama neigiamos reakcijos iš gyventojų, kurie nenori, kad teritorijas keistų statiniai ar kiti miestų infrastruktūros projektai. Todėl manoma, kad diskusija su miestų gyventojais padidintų kuriamų miesto plėtros projektų priimtinumą bendruomenėse.
Projektą „Ekologinio kompensavimo suvokimas ir praktikos: miestų infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Švedijoje“ (EnCom) finasavo Lietuvos Mokslo Taryba (sutarties Nr. MIP-011/2015). Projektą vykdo KTU VPAI, vadovė doc.dr. Aistė Balžekienė, vykdytojai: doc. dr. Audronė Telešienė, vyresn. m. d. Jesper Persson, prof. dr. Algis Junevičius ir dr. Jurgita Jurkevičienė.
Šaltinis: ktu.edu.lt
