2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą – gruodžio 31 d. pagal nustatytą paskirtį ir krašto apsaugos sistemos prioritetus panaudota 99 proc. Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Toks lėšų panaudojimas demonstruoja efektyvų planavimą, produktyvų didžiausių krašto apsaugos sistemos projektų vykdymą ir gebėjimą lanksčiai paskirstyti finansavimą reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją bei kylančias naujas grėsmes.
Didžiausia dalis Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų 2025 m. buvo skirta esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų – manevro, ugnies galios, oro gynybos – stiprinimui įsigyjant ginkluotę, karinę įrangą, transportą, vystant reikalingą infrastruktūrą, kaupiant atsargas. Taip pat skirtas reikalingas finansavimas išlaikyti krašto apsaugos sistemos personalui, vykdyti karinį rengimą ir kitą veiklą, užtikrinti kibernetinį saugumą, reikiamas sąlygas Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų pajėgumams, teikti kritiškai reikalingą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
„Beveik 100 proc. siekiantis gynybos biudžeto vykdymas rodo Krašto apsaugos ministerijos gebėjimą politinius sprendimus greitai paversti realiais gynybiniais pajėgumais. Taip rekordinis gynybos finansavimas maksimaliu įmanomu tempu tampa realiu Lietuvos ginkluotųjų pajėgų stiprinimu“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
2025 metais Krašto apsaugos ministerija didžiąją dalį biudžeto lėšų nukreipė esminių Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui, vykdydama strategiškai svarbiausius gynybos projektus.
Didžiausi mokėjimai buvo skirti sunkiajai ginkluotei ir oro gynybai – už tankus sumokėta 600 mln. eurų, už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS – pervesta 169,1 mln. eurų, už ratines pėstininkų kovos mašinas – 158,6 mln. eurų, raketines artilerijos sistemas HIMARS – 127 mln. eurų.
2025 m. reikšmingos investicijos taip pat skirtos 155 mm savaeigėms haubicoms CAESAR – 105 mln. eurų ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms – apie 70,1 mln. eurų. Be to, dar 205 mln. eurų buvo skirta karinėms ir strateginėms atsargoms, daugiausia – amunicijai, taip užtikrinant ilgalaikį kariuomenės pasirengimą ir atsparumą.
2025 metais Lietuva Ukrainai skyrė beveik 232 mln. eurų karinės paramos. Didžiąją jos dalį sudaro karinė parama – Ukrainos kariuomenei įsigyta ginkluotė ir perduotos priemonės iš Lietuvos kariuomenės sandėlių. Taip pat skirtos lėšos Ukrainos karių rengimui ir reabilitacijai, įnašas į Išminavimo koalicijos fondą, finansuota Ukrainos gynybos pramonė bei Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcija. Be to, Lietuva prisidėjo prie tarptautinių iniciatyvų, įskaitant CZE, PURL ir NSATU.
Didžioji dalis krašto apsaugos sistemos lėšų skirta ilgalaikiams, strategiškai svarbiems projektams, kurių vykdymas bus tęsiamas ir ateinančiais laikotarpiais, taip užtikrinant sklandų pagrindinių krašto apsaugos prioritetų (nacionalinės divizijos pajėgumo išvystymas ir NATO brigados priėmimas) įgyvendinimą nustatytais terminais.
2026 m. krašto apsaugos biudžetas sieks rekordinius 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus 43 proc. didesnis nei 2025 m. ir bus didžiausias gynybai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Toks augimas rodo ilgalaikį valstybės įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir leidžia užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą.
2026 m. suplanuotos lėšos bus nukreiptos tolesniam oro gynybos stiprinimui, ugnies galios ir manevro pajėgumų vystymui, karinės infrastruktūros ir priimančiosios šalies paramos stiprinimui, gynybos pramonės vystymui, atsargų kaupimui, ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimui. Plačiau apie tai – ČIA
KAM informacija
