2022 01 17
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su Europos Komisija (EK) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) vykdomas tvariųjų finansų projektas pasiekė finišo tiesiąją – parengtos rekomendacijos Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planui, įskaitant siūlymą dėl žaliųjų finansų instituto steigimo Lietuvoje. Rekomendacijos nukreiptos į didesnes perspektyvas finansų institucijoms pritraukti lėšų, reikalingų Lietuvos įmonėms finansuoti, ir sudarys sąlygas ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams.
Lietuva siekia tapti regiono tvariųjų finansų centru, o siekiant šio tikslo svarbu sukurti palankią aplinką tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams.
„Tvarieji finansai yra svarbi tiek ES, tiek ir nacionalinės politinės darbotvarkės dalis. Įgyvendinus ekspertų pateiktus siūlymus būtų sukurtos palankios sąlygos žaliosios ekonomikos finansavimui Lietuvoje, pritraukiant platesnį investuotojų ratą. Žaliosios pertvarkos tikslų siekimas pareikalaus reikšmingų resursų, todėl svarbu efektyviai mobilizuoti tiek viešus, tiek ir privačius resursus“, – sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
Finansų ministerijos užsakymu ERPB kartu su partneriais teisės įmone „Sorainen“, „Richard Kemmish Consulting Limited“ ir „Linklaters LLP“ parengė tvariųjų finansų studiją, kuria siekiama atsakyti į pagrindinius klausimus apie tvaraus finansavimo pasiūlą, paklausą ir priemones, kurios padėtų Lietuvai šioje srityje tapti regiono lydere. Projektą finansavo Europos Sąjunga pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą, bendradarbiaudama su EK Struktūrinių reformų rėmimo generaliniu direktoratu (REFORM GD).
„Tvaraus finansavimo skatinimas prisideda prie klestinčios kapitalo rinkos ir labai išplečia įmonių finansavimo galimybes. Konsultacinis projektas siūlo modelį, kaip paspartinti žaliąją darbotvarkę tuo metu, kai reikalingi tvaresni projektai, siekiant patenkinti didėjantį institucinių investuotojų, turinčių tvarių ir atsakingų investicijų (angl. SRI) įgaliojimus, poreikius teikiant naudą plačiajai visuomenei“, − pridūrė ERPB Kapitalo rinkų plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Jim’as Turnbull’as.
Šis Lietuvoje vykdomas tvariųjų finansų projektas atliepia vieną pagrindinių Europos Sąjungos politikos krypčių – Europos žaliąjį kursą, ‒ kurios vienas iš elementų – vystyti tvariuosius finansus Europoje, t. y. siekti, kad privataus sektoriaus investicijos prisidėtų prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.
„Perėjimo prie tvarios ekonomikos reformų rėmimas yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Džiaugiamės, kad šiandien matome Veiksmų planą, kuris bus tolesnio darbo pagrindas, taip reikalingas šioje srityje. Tai daugelio mėnesių bendro Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ERPB ir Komisijos darbo rezultatas“, − sakė Europos Komisijos REFORM GD generalinis direktorius Mario Nava.
Rekomendacijos Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planui parengtos remiantis 2021 m. gegužės mėn. pristatyta projekto konsultantų parengta ataskaita, kurioje vertinama dabartinė tvariųjų finansų padėtis Lietuvoje, pateikiami suinteresuotų subjektų (Lietuvos ir užsienio investuotojų, emitentų, kitų finansų rinkos dalyvių) atsiliepimai.
Siekdama koordinuoti tvariųjų finansų projekto vykdymą ir parengti konkrečius siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Finansų ministerija įsteigė tarpinstitucinę darbo grupę. Ši grupė vertino projekto konsultantų pateiktas rekomendacijas ir teikė siūlymus dėl jų, taip pat toliau diskutuos dėl rekomendacijoms įgyvendinti reikalingų priemonių ir siūlymų teikimo Vyriausybei.
Prisidėti prie projekto įgyvendinimo savo pasiūlymais dėl konkrečių veiksmų rengiant tvaraus finansavimo veiksmų planą buvo pakviesta ir visuomenė, Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbus viešąją konsultaciją.
Plane pateikiamos rekomendacijos, kaip remti tvariųjų finansų plėtrą Lietuvoje, įskaitant aktyvesnį privačių finansų rinkos dalyvių įsitraukimą finansuojant tvarius projektus. Taip pat pateikiami siūlymai, kaip sukurti tvarią finansų ekosistemą, kuri užtikrintų sklandžią privačių finansų rinkos dalyvių ir viešųjų įstaigų sąveiką. Siūloma kurti naujas finansines priemones ir taip sudaryti galimybę pritraukti stambesnius tiek privačius, tiek institucinius investuotojus tarptautiniu mastu. Taip pat rekomenduojama kurti tvarumo duomenų bazę. Tinkami, išsamūs ir prieinami duomenys yra esminis elementas vertinant įmonių atitiktį aplinkosaugos, socialiniams ir valdymo kriterijams.
Rekomendacijose akcentuojamas poreikis įsteigti žaliųjų finansų institutą. Priėmus sprendimą dėl tokio instituto įsteigimo, būtų užtikrinta tvarumo reikalavimų standartizacija ir aktualios informacijos sklaida šalyje. Institutas taip pat konsultuotų tvariųjų finansų klausimais ir atliktų analitinę funkciją bei palaikytų viešojo sektoriaus įstaigų, privataus verslo ir mokslo atstovų diskusiją, dalyvautų rengiant žaliojo ženklinimo metodiką.
Rekomendacijų pagrindu (iki š. m. I ketv. pabaigos) bus rengiami siūlymai Vyriausybei.
Su ataskaita galite susipažinti ČIA
