2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Lietuvos Prezidentui G. Nausėdai, Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, Seimo Finansų komiteto pirmininkui M. Lingei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui L. Kaščiūnui raštą dėl nepakankamai finansuojamo Migracijos departamento veiklos galimo sutrikimo šį rudenį.
„Šiuo metu kyla reali grėsmė, kad jau šiemet Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl mažų darbuotojų atlyginimų ir todėl atsiradusio darbuotojų trūkumo bei žymiai padidėjusio jų darbo krūvio nebegalės tinkamai atlikti valstybės pavestų funkcijų ir užtikrinti, kad vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje į Lietuvą ir Europos Sąjungą nepatektų nepageidaujami ir valstybės bei visuomenės saugumui pavojingi asmenys,” – nurodoma laiške.
Migracijos departamento darbuotojų, kuriems keliami reikalavimai turėti aukštąjį išsilavinimą ir mokėti užsienio kalbas, atlyginimai, kaip pabrėžiama, yra mažiausi Vidaus reikalų sistemoje ir vieni mažiausių valstybės tarnyboje.
Tačiau darbo krūviai auga apie 30 proc. per metus. Migracijos departamento „Call centras“ 2021 m. gavo 242 665 skambučių ir 33 036 elektroninių laiškų, 2022 m. – 394 694 skambučių ir 50 861 elektroninių laiškų, o per pirmą 2023 m. pusmetį – jau 211 690 (atsakyta 152 551) skambučių ir 36 959 elektroninių laiškų.
Dėl staigiai išaugusio darbų krūvio Migracijos departamento darbuotojai jau nebespėja atsakyti į klientų prašymus. Jei 2021 m. buvo neatsakyta į 5,7 proc. „Call centro“ skambučių, tai 2022 m. – 28,6 proc., o 2023 m. pirmą pusmetį – net 27,8 proc.!
Migracijos departamente nuolatos trūksta apie 10 proc. darbuotojų. 2023 m. rugpjūčio 1 d. dienai yra neužpildytas 51 darbuotojų etatas.
Konkursai į laisvas darbo vietas Migracijos departamente dažnai neįvyksta dėl nekonkurencingų atlyginimų, o jei įvyksta, dažniausiai tenka rinktis iš vieno į konkursą atėjusio kandidato.
Tačiau dėl didelių darbo krūvių, kurie atsirado dėl gausėjančių prašymų iš Ukrainos karo pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų iš Rusijos, Baltarusijos ir trečiojo pasaulio, įsidarbinti norinčių užsieniečių, nuo 2023 m. sausio 1 d. beveik dvigubai sutrumpėjusių jų nagrinėjimo terminų, padidėjusių saugumo reikalavimų, išduodant leidimus gyventi Lietuvoje, didelės atsakomybės už priimtus sprendimus ir padarytas klaidas, kurios atsiranda dėl išaugusių viršvalandinio darbo, bylų srauto ir reikalavimų greičiau jas išnagrinėti, kai atsiranda papildomi saugumo reikalavimai, bei neadekvataus atlyginimo, darbuotojai Migracijos departamente ilgai nedirba ir patys išeina iš darbo.
Darbą palieka ne tik neseniai priimti darbuotojai, bet ir patyrę, daugelį metų dirbę darbuotojai, galintys daug greičiau už naujokus išnagrinėti prašymus.
Migracijos departamento darbuotojų kaita nuo 2020 m. išaugo tris kartus! 2020 m. ji buvo 12 proc., 2021 m. – 14 proc. 2022 m. – 29 proc., o 2023 metų pirmąjį pusmetį pasiekė neleistiną 35.91 proc. dydį!
Dar 2022 m. Migracijos departamente atliktas tyrimas atskleidė, kad net 83 proc. darbuotojų yra nepatenkinti savo mažu atlyginimu ir teigia patiriantys skurdą ar gyvenantys ties išgyvenimo riba. Šiais metais dėl tebeaugančių kainų ir didėjančių kitų sektorių darbuotojų atlyginimų tokių darbuotojų skaičius bus dar didesnis.
Naujoms su valstybės saugumu susijusioms funkcijoms vykdyti, pažymima tekste, nuo 2023 m. liepos mėnesio Migracijos departamente buvo numatyti 25 nauji etatai, tačiau jų atlyginimams iki šiol nėra skirta papildomų lėšų ir šie etatai iki šiol nėra užpildyti!
Nepaisoma net Seimo Nacionalinio saugumo komiteto 2021 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokolinio nutarimo Nr. 104-P-70 didinti Migracijos departamento finansavimą 2023 metams.
Dar didesnį nerimą sukėlė Vidaus reikalų ministerijos atsakingų atstovų pareiškimai 2023 m. liepos 27 d. susitikime su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovais, kad Vidaus reikalų ministerija neplanuoja didinti Migracijos departamento darbo užmokesčio fondo iki pat 2026 metų!
Tai stebina kreipimosi autorius, nes Migracijos departamentas, kaip jie pažymi, iš valstybinių rinkliavų surenka daugiau nei dvigubai daugiau lėšų nei reikia jo išlaikymui.
2021 m. Migracijos departamentas surinko 21 595 954 eurų, 2022 m. – 33 860 887 eurų, o 2023 m. I pusm. – 16 842 112 eurų. Tuo tarpu metinis Migracijos departamento biudžetas yra 14 316 000 eurų, iš jų 11 076 000 eurų skiriama darbo užmokesčiui.
„Migracijos departamentas surinktų dar daugiau mokesčių iš rinkliavų į valstybės biudžetą, o darbdaviai sumokėtų daugiau mokesčių, jei laiku įdarbintų reikiamus darbuotojus iš užsienio, Migracijos departamente padidinus darbuotojų skaičių,” – sakoma kreipimęsi.
Pasak kreipimosi autorių, jei nebus skubiai sprendžiami darbuotojų atlyginimų didinimo ir darbuotojų trūkumo pašalinimo klausimai, jau šį rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas iš darbo, kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą. Tai esą atneštų ne tik ekonominius nuostolius, bet ir padarytų žalą Lietuvos valstybės, kuri yra ES ir NATO šalis, prestižui ir jos patikimumui.
Kreipimęsi prašoma imtis skubių veiksmų, kad Migracijos departamento veikla nebūtų sutrikdyta, o Lietuvos ir ES valstybių piliečiai būtų apsaugoti nuo nepageidaujamų ar pavojingų asmenų atvykimo.
