„Jeigu kreipsiuos pagalbos – iš manęs atims vaikus“, – tokius nuogąstavimus dažniausiai girdi nuo smurto nukentėjusiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, imasi švietėjiškos misijos – kartu skleisti visuomenei žinią, jog vaiko teisių gynėjai smurtinėje aplinkoje siekia apsaugoti ir apginti vaiką bei padėti įveikti sunkumus visai šeimai, o ne jai pakenkti.
Kauno miesto ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) specialistės susitikime su Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato bei pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims teikiančiomis atstovėmis kalbėta, jog policijos pareigūnai, reaguodami į smurto artimoje aplinkoje atvejus, kuriuos mato ar kuriuose nukenčia vaikai, apie tai nedelsiant privalo pranešti VTAS specialistams. Sutarta, jog policijos pareigūnai turėtų informuoti ir skatinti nukentėjusius nuo smurto bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais.
„Mūsų svarbiausias tikslas, sužinojus apie smurtą šeimoje – kuo skubiau apsaugoti vaiką, bet bendradarbiavimas su kitomis institucijomis leidžia pasirūpinti, kad nuo agresoriaus šeimoje būtų apsaugoti ir likę artimieji“, – teigia Kauno m. VTAS vedėja Andželika Vežbavičiūtė.
Smurtautojai naudoja ir fizinį, ir psichologinį smurtą
Pasak Kauno apskrities moterų krizių centro projektų vadovės-konstultantės Renatos Muščinskės, smurtas artimoje aplinkoje sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir veikia psichologiškai. Esą dažnai smurtautojas imasi šantažo prieš nukentėjusįjį, jog šiam prabilus viešai apie šeimos problemas, vaiko teisių specialistai pasirūpins vaikų paėmimu iš šeimos. Tokią baimę dažniausiai jaučia nuo smurtautojo kenčiančios moterys.
„Reikia akcentuoti, kad atvykus į šeimą mes neskubame priimti skubotų sprendimų. Pirmiausia aiškinamės įvykio aplinkybes, kalbamės tiek su pačiais tėvais, tiek išklausome vaiko nuomonę. Jeigu vaikui saugu likti namuose su vienu iš tėvų, bendradarbiaujant su policija rūpinamės, kad ten galimybės patekti neturėtų agresorius. Jei nukentėjusieji priversti palikti savo namus, stengiamės, jog jie gautų ramų prieglobstį giminaičių, artimų draugų, ar laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Tikrai nesiekiame atskirti vaiko nuo šeimos neatsižvelgę į individualią situaciją“, – tikina A. Vežbavičiūtė.
Smurto atvejai – ne tik socialinę riziką patiriančiose šeimose
Visuomenėje gaji nuomonė, kad smurtas pasireiškia tik skurdžiai gyvenančiose ir priklausomybių turinčiose šeimose. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimuose, kuriuose diskutuojama apie pagalbos būdus nuo smurto nukentėjusiems asmenims, įvardijama, jog smurto protrūkiai itin dažni aukštą socialinę padėtį užimančių bei finansinį stabilumą užsitikrinusių asmenų šeimose. Būtent šios priežastys priverčia nukentėjusiuosius užgniaužti sunkumus savyje, atsisakyti teikiamos specialistų pagalbos ir nesiryžti teigiamiems pokyčiams.
Nors įprasta manyti, kad dažniausiai smurtautojais tampa vyrai, smurto atvejus tiriantieji pripažįsta, jog moterys taip pat imasi naudoti fizinę jėgą prieš savo artimuosius. Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai smurto artimoje aplinkoje priežastimi tampa alkoholis – jo nevengia tiek vyrai, tiek moterys.
Emocinę ir psichologinę pagalbą, nukentėjusiems nuo smurto ir patiriantiems kitus sunkumus, teikia Vaikų linija numeriu 116 111, Jaunimo linija numeriu 8 800 28888, Pagalbos moterims linija numeriu 8 800 66366.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus informacija
